Narvydžiai
- Apie kaimą Utenos rajone žr. Narvydžiai (Utena).
| Narvydžiai | ||
|---|---|---|
  Narvydžiai |
||
| 56°17′46″š. pl. 21°33′32″r. ilg. / 56.296°š. pl. 21.559°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Skuodo rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Skuodo seniūnija | |
| Gyventojų | 423 | |
 Vikiteka |
Narvydžiai | |
Narvydžiai – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Skuodo, prie sienos su Latvija. Valstybių siena eina Bartuvos intaku – Apšės upe. Seniūnaitijos centras. Veikia Skuodo Bartuvos vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius,[2] Narvydžių (Skuodo) kapinės. Kolektyviniai sodai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narvydis daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas Narwidy, Narwidze, Нарвиды.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plyti Latvijos pasienyje, Apšės kairiajame krante. Šiaurės rytiniame pakraštyje stūkso Indrėkiškės miškas, nuo kurio kaimą skiria Lendimo upelis. Žemės ribojasi su Trūbakiais, Pakalniškiais, Didžiaisiais Rūšupiais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas susikūrė XV a. – XVI a. pr. Priklausė valstybiniam (karališkajam) dvarui. Pirmąkart paminėtas 1568 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo rašte, kuriuo Žygimantas Augustas Narvydžius dovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui.[3] XVI a. Narvydžiai priklausė Viešvėnų, nuo XVI a. antrosios pusės – Skuodo valsčiui.
XV–XVIII a. kaimas turėjo kapines. Jas uždarius, kaimo pakraštyje, arčiau Skuodo apie 1795 m. įrengtos Skuodo parapijos kapinės.
1846 m. buvo 33 dūmai.[4] Jų skaičiumi Narvydžius valsčiuje lenkė tik Rūšupių ir Kulų kaimai bei Lenkimų miestelis. XIX a. kaimo žemių rytiniame pakraštyje susikūrė Andreikiškių (Indreikiškės) užusienis, kuriame vėliau įkurtas palivarkas. 1870 m. Narvydžių kaimui su Andreikiškių užusieniu priklausė 881 žemės rėžis, už kuriuos 138 prievolininkai atlikinėjo atodirbio prievolę valstybiniam Skuodo dvarui.[5]
1923 m. buvo 148 ūkiai (ūkių skaičiumi Kretingos apskrityje Narvydžiai buvo pirmi, gyventojų skaičiumi – ketvirti),[6] atidaryta pradinė mokykla.
1932 m. kaime rastas XVII a. sidabro monetų lobis.[7]
Pokariu apylinkėje veikė Lietuvos partizanai. 1948 m. jie nukovė okupantų koloborantus, apylinkės pirmininką K. Danėlą, jo dukterį klubo-skaityklos vedėją, kaimo aktyvistą P. Karaziną.[8] Dalis gyventojų buvo ištremta į Sibirą.
Nuo 1949 m. kaimas buvo „Narvydžių“ kolūkio centrinė, vėliau – „Laisvės“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė (iki 1991 m.).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Narvydžių seniūnijos centras, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Narvydžių apylinkės centras, Skuodo valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Narvydžių apylinkės centras, Skuodo rajonas |
| 1954–1963 m. | Pakalniškių apylinkė, Skuodo rajonas |
| 1963–1995 m. | Skuodo apylinkė, Skuodo rajonas |
| 1995–2009 m. | Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė |
| nuo 2009 m. | Narvydžių seniūnaitijos centras, Skuodo seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
| 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1986 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 505 | 741 | 563 | 502 | 482 | 436 | 387 | 392 | 420 | 423 | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gimė
- Stasys Gutautas, Skuodo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Narvydžių I senosios kapinės, vadinamos Maro kapais (XVI a.–XX a. I p.).[19]
- Narvydžių II senosios kapinės, vadinamos Maro, Šilo kapais (XVI–XVIII a.).[20]
- Kalva, vadinama Karinės kalnu (pasakojama, kad joje baudžiavos laikais buvo kariami prasikaltę baudžiaunininkai), Indrėkiškės miškas.[21]
- Granito koplytėlė su kaltiniu kryželiu (XIX a.; Narvydžių (Skuodo) kapinės).[22]
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (1930 m.; Narvydžių (Skuodo) kapinės).[23]
- Kapas. Palaidotas rašytojas, vertėjas, viuomenės veikėjas, Skuodo dekanas ir klebonas, garbės kanauninkas, kunigas Pranciškus Žadeikis (1869–1933), Narvydžių (Skuodo) kapinės.
- Narvydžių paminklas partizanams (autorius Vilius Kazimieras Orvidas, 1991 m.), Narvydžių (Skuodo) kapinės.
- Narvydžių Švč. Mergelės Marijos koplyčia (1991 m.), kelyje į Trūbakius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Narvydžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 73 psl.
- ↑ Rimantas Jasas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980. – P. 244, dok. Nr. 613
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – C. 86
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P.121
- ↑ Iškasė lobį. – Lietuvos aidas – 1932, liepos 7. – P. 7
- ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2. – P. 666
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Narvydžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Narvydžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 180-181
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1170
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 290. – Nr. 1171
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 435 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė[neveikianti nuoroda]
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 432–437 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Šiaurės Atėnai – 2003, birželio 28. – Nr. 658
- Šiaurės Atėnai – 2003, liepos 5. – Nr. 659
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Trūbakiai – 4 km |
| |||||||||
|
Pakalniškiai – 5 km | ||||||||||
| Skuodas – 4 km | Mažieji Rūšupiai – 4 km | Didieji Rūšupiai – 2 km | |||||||||
