Nalanda

25°8′12″ š. pl. 85°26′38″ r. ilg. / 25.13667°š. pl. 85.44389°r. ilg. / 25.13667; 85.44389

Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė
Pasaulio paveldo sąrašas

Nalandos universiteto liekanos
Vieta	Indija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1502
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2016 (40-oji sesija)
Nalanda šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Nalanda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Nalanda (hind. नालन्दा, Nālandā) – budistų universitetas ir vienuolynų kompleksas, gyvavęs V–XII a. šiaurės Indijoje. Vienas iš svarbiausių savo laikmečio švietimo centrų, kuriame dirbo, dėstė ir mokėsi daugelis žymių budistų filosofų iš įvairių šalių, į kurį traukė daugybė piligrimų. Šiais laikais išlikę Nalandos griuvėsiai yra istorijos paminklas Indijos Biharo valstijoje, 95 km į pietryčius nuo senojo Patnos miesto. Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė nuo 2016 m. yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.^[1]

Netoli universiteto išlikusių griuvėsių įsikūręs šiuolaikinis Theravados centras. Archeologiniai kasinėjimai atlikti dideliame 150 tūkst. m² plote, tačiau dar žymi teritorijos dalis nekasinėta. Šalia įsikūrusiame archeologijos muziejuje eksponuojami kasinėjimų metu surasti rankraščiai ir kiti radiniai.^[2]

Istorija

Universitetas įkurtas V a. pirmoje pusėje. Jis suklestėjo valdant Guptų dinastijai. Po jos Palos imperijos valdovai toliau globojo šią įstaigą. Apie Nalandą rašė garsus VI a. kinų budistas keliautojas Xuanzangas. Universitete dėstė 2 tūkst. mokytojų, mokėsi 10 tūkst. studentų,^[3] jam priklausė devynaukščiai pastatai, 6 šventyklos ir 7 vienuolynai, bibliotekoje buvo saugoma šimtai tūkstančių knygų.^[4] Pasak Xuanzang, norintiems studijuoti universitete buvo taikoma ankstyvųjų stojamųjų egzaminų praktika: atvykėliams diskusijų metu buvo užduodami sudėtingi klausimai. Nesugebėję į juos atsakyti nebeturėdavo minties prisijungti prie šios įstaigos.

1193 m. universitetas buvo sugriautas įsiveržus tiurkų kariuomenei, siekusiai ginklo jėga įvesti islamą. Tūkstančiai vienuolių buvo sudeginti gyvi arba nukirsdinti, sudeginta turtinga biblioteka. Po šių įvykių budizmas Indijoje išgyveno nuosmukį. Daugelis budistų vienuolių gelbėdamiesi bėgo į Nepalą ir Tibetą. 1351 m. Tibete atsirado tokio pat pavadinimo mokslo centras. IX–XII a. susiformavo Tibeto budizmo tradicija mokytojų iš Nalandos dėka. Jie suformulavo pagrindinius Mahajanos principus, kuriais vėliau rėmėsi dauguma Tolimųjų Rytų budizmo mokyklų, taip pat kai kurios idėjos rado pritaikymą Theravados mokyme.

Nalandos universitete buvo knygų perrašymo dirbtuvės, taip pat veikė budizmo dailės ir bronzinės skulptūros dirbtuvės. Tikėtina, kad Nalandoje buvo sukurti budizmo dievybių vaizdavimo Vadžrajanos mokyklos kanonai, kuriuos nuo islamo nešėjų bėgę vienuoliai vėliau perteikė Nepalo ir Tibeto mene.