Moldavijos transportas
1995 m. pagrindinė transporto rūšis Moldavijoje buvo geležinkelis (visas ilgis 1138 km) ir greitkeliai (12730 km) iš viso, įskaitant (10973 km) asfaltuotą kelią). Pagrindiniai geležinkelio mazgai – Kišiniovas, Benderai, Ungenis, Oknita, Belcai ir Basarabiaska. Pagrindiniai užsieniniai geležinkeliai jungia respublikos tinklą su Odesa Ukrainoje prie Juodosios jūros ir su Rumunijos miestais Jasais ir Galaciu; jie taip pat veda į Ukrainos šiaurę. Greitkeliai jungia pagrindinius Moldavijos miestus ir yra pagrindinis keliavimo būdas per šalį, tačiau keliai yra prastos kokybės: apie 20 % Moldavijos kelių yra kritinės būklės. Pagrindinis šalies oro uostas yra Kišiniove.
Laivininkystė galima Pruto ir Dniestro upių žemupiuose, tačiau vandens transportas turi nedidelę reikšmę šalies transporto sistemoje. 1990 metais iš viso 317 mln. tonkilometrų buvo krovinių buvo pergabenta šalies vidaus vandenyse, geležinkeliais 15 007 mln. tonkilometrų ir keliais 1673 mln. tonkilometrų.
Remiantis pasaulio ekonomistų forumu, nepaisant daugybės tarptautinės paramos iš ES, Pasaulio banko ir kitų vakarų rėmėjų, Moldavija turi antrą pagal prastumą kelių kokybę pasaulyje po Čado Afrikoje. Viena tokios prastos statistikos priežasčių yra didelė politikų korupcija.[1]
Geležinkeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
iš viso: 1138 km Visas Calea Ferată geležinkelio tinklas nėra elektrifikuotas. Traukinių infrastruktūra yra prastos būklės, nes jie buvo pastatyti dar Tarybų Sąjungoje. Vidutinis keleivinių komercinių traukinių greitis yra 35-40 km/h (įskaitant sustojimus).
Tačiau daugiausia investuota buvo naujų geležinkelių, jungiančių Kišiniovą ir pietinę Moldaviją, statyboms nuo 2003 m.
Tarptautiniai keleiviniai traukiniai važiuoja į Bukareštą, Kijevą, Minską, Sankt Peterburgą ir Maskvą.
Greitkeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]iš viso:
12 730 km
asfaltuota:
10 973 km
neasfaltuota:
1757 km (2003 m.)
Vandens keliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]424 km (Dniestro upe) (2005 m.). Kai kurios dalys yra Padniestrės valdžioje.
Dujotiekiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamtinės dujos 606 km (2006 m.)
Uostai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moldavija turi mažą naftos terminalą Dunojuje, esantį Džiurdžiuleštyje, suderintą su jūriniais laivais. Uostas buvo atidarytas 2006 m.
Jūrinis prekybos laivynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]iš viso:
7 laivai
pagal tipą:
krovininiai 7
užsieniui priklausantys:
3 (Ukraina 3) (2006)
Oro uostai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
12 (2006 apsk.). Vienas komercinių skrydžių oro uostas (Kišiniovas) turi skrydžius į maždaug 20 vietų ir skraidino 688 000 keleivių 2007 m.
Oro uostai su asfaltuotu pakilimo taku
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]iš viso:
7
daugiau 3047 m
1
nuo 2438 m iki 3047 m
2
nuo 1524 m iki 2437 m
2
mažiau nei 914 m
1 (2006 apsk.)
Oro uostai su neasfaltuotais pakilimo takais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]iš viso:
6
nuo 914 m iki 1523 m
3
mažiau nei 914 m
3 (2006 apsk.)
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Despite lavish handouts, Moldova and Chad have world’s worst roads Archyvuota kopija 2008-05-18 iš Wayback Machine projekto.
| |||||