Mantus

Mantus – požemio pasaulio dievas etruskų mitologijoje; garbintas Po lygumos regione. Jį aprašė romėnų gramatikas Servijus Marijus Honoratas.^[1]

Pontekanjano šventvietėje aptikta archajiniu laikotarpiu datuojama dedikacija dievui manθ. Manoma, kad iš šios dievybės vardo kilo Mantujos miesto pavadinimas (it. Mantova).^[2] Likusioje Etrūrijos dalyje Mantus buvo vadinamas Šuriu (Śuri). Šis tikriausiai tapatus sabinų dievui Soranui, siejamam su požemio pasauliu.^[3]

Mantaus sutuoktinė – Mania. Iš šių dievybių vardų sprendžiama, kad jie galėjo būti susiję su manais – romėnų chtoninėmis dievybėmis ar mirusiųjų dvasiomis, etruskų vadintomis man(im).^[4]

Šaltiniai

↑ Servius, note to Aeneid 10.199.
↑ Giovanni Colonna, "Sacred Architecture and the Religion of the Etruscans, " in The Religion of the Etruscans (University of Texas Press, 2006), p. 141.
↑ Colonna, "Sacred Architecture," p. 141.
↑ Pallottino, Massimo (1992). Roman and European Mythologies. University of Chicago Press. pp. 30 ir 36.

[1] Servius, note to Aeneid 10.199.

[2] Giovanni Colonna, "Sacred Architecture and the Religion of the Etruscans, " in The Religion of the Etruscans (University of Texas Press, 2006), p. 141.

[3] Colonna, "Sacred Architecture," p. 141.

[Pallottino-4] Pallottino, Massimo (1992). Roman and European Mythologies. University of Chicago Press. pp. 30 ir 36.

[1]

[2]

[3]

[4]