Lampungai
Lampungai | |
---|---|
Lampungų šokėjos (1929 m.)
| |
Gyventojų skaičius | ~1,5 mln. |
Populiacija šalyse | Indonezija (Lampungas) |
Kalba (-os) | lampungų, indoneziečių |
Religijos | islamas |
Giminingos etninės grupės | malajai, sundai, javiečiai, maduriečiai |
Lampungai (arba lampongai, abungai; Ulun Lampung) – Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, Sumatros salos pietuose, Lampungo provincijoje. Populiacija – apie 1,5 mln. žmonių. Vartoja lampungų kalbą, priklausančią malajų–polineziečių kalboms, taip pat daugelis moka indonezietiškai. Tikintieji – musulmonai sunitai.
Lampungai į dabar gyvenamas vietas atsikraustė ~XV a. iš pietų Sumatros vakarinės dalies kalnynų. Lampungų kultūroje ryškų pėdsaką paliko ilgalaikiai ryšiai su pubianais, pietų Sumatros čiabuviais, pamingirais, maringajamais, išeiviais iš vidurio Sumatros ir Javos, Lampunge gyvenančiais javiečiais ir sundais. Medžiaginė lampungų kultūra artima malajams. Madžapahito laikais buvo paveikti hinduizmo, turėjo savo raštą.
Verčiasi kapline ir ariamąja žemdirbyste (augina ryžius, pipirus), vietomis žvejyba, laiko buivolus, smulkius galvijus, ožkas, naminius paukščius. Nuolatines gyvenvietes juosia sezoninės pašiūrės. Tradicinis būstas karkasinis-stulpinis, stačiakampis, statomas ant polių, su balno pavidalo stogu, juosiamas atviros verandos. Kiekviename kaime yra bendruomenės namai (iki 500 m² ploto).
Lampungai skirstosi į 19 lokalinių genčių (buvei), susidedančių iš patrilinijinių giminių (suku), vadovaujamų vadų (penimbang) ir sudarančių kaimo gentinius segmentus (ti-uh). Būta vergovės, galvų medžioklės papročio. Santuoka patrilokalinė, būta levirato, poligamijos. Yra iniciacinių apeigų, potlačo elementų.[1]