Kybartai

Kitos reikšmės – Kybartai (reikšmės).

Kybartai

Kybartai

54°38′35″š. pl. 22°45′04″r. ilg. / 54.643°š. pl. 22.751°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Gyventojų

4 015

Plotas

4,65 km²

Tankumas

863 žm./km²

Pašto kodas

LT-70065

Vikiteka

Kybartai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Kybártai
Kilmininkas:	Kybártų
Naudininkas:	Kybártams
Galininkas:	Kybártus
Įnagininkas:	Kybártais
Vietininkas:	Kybártuose

lenk. Kibarty,^[2] rus. Кибарты^[3], vok. Kibarten

Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino). Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.

Etimologija

Kybartų vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.^[4]

Liaudies etimologija mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.^[5]

Geografija

Pro miestą teka Liepona, Ėglupis. Kybartų pagrindiniai keliai yra A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas , kuris yra dalis Europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas ir 186 Kybartai–Vištytis . Stovi tiltai: Kybartų geležinkelio tiltas.

1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Istorija

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Virbalio vardu (apie 1900 m.)

Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.

1856 m. Kybartai gavo miesto teises,^[6] ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose. XIX a. pabaigoje Kybartai buvo Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus centras.^[7]

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.

1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia.

Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per Lieponos upelį, prezidentas Antanas Smetona pabėgo į Vokietiją.^[8] 1940 m. birželio 15 d. atbuline data pasirašyti vadinamieji Kybartų aktai. Priskiriami į užsienį pasitraukusiam A. Smetonai – dėl formalaus valdžios perdavimo emigracijoje,^[9] Lietuvą okupuojant TSRS kariuomenei.

Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Per II pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų), tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kybartai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas. 2021 m. Kybartų pataisos namai tapo užsieniečių registracijos centru.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Kybartų valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis
1867–1950 m.	Kybartų valsčiaus centras	Vilkaviškio apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kybartų rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.		Kybartų rajono centras
1959–1972 m.		Vilkaviškio rajonas
1972–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras	Vilkaviškio rajonas
1995–	Kybartų seniūnijos centras	Vilkaviškio rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija,
Kybartų Saulės progimnazija,
Vilkaviškio rajono Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla,
Marijampolės profesinio rengimo centro Pataisos namų skyrius,

lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“,
lopšelis-darželis „Kregždutė“,
biblioteka (nuo 1937 m.).

Sportas

FK Sveikata Kybartai (futbolas)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2021 m.

1895 m.*^[3]

1897 m.^sur.^[10]

1923 m.^sur.^[11]

1931 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[12]

1974 m.

2 364

3 293

6 300

6 731

7 337

6 244

6 435

6 700

1976 m.^[13]

1979 m.^sur.^[14]

1989 m.^sur.^[15]

2001 m.^sur.^[16]

2011 m.^sur.^[17]

2017 m.

2021 m.^sur.^[18]

-

6 800

6 676

7 064

6 556

5 631

4 835

4 126

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 631 žmonės:^[19]

Lietuviai – 93,85% (5285);
Rusai – 2,71% (153);
Čigonai – 1,98% (112);
Lenkai – 0,33% (19);
Vokiečiai – 0,3% (17);
Baltarusiai – 0,26% (15);
Kiti – 0,53% (30).

2001 m. gyveno 6 556 žmonės:^[20]

Lietuviai – 96,58% (6332);
Rusai – 1,51% (99);
Čigonai – 0,79% (52);
Vokiečiai – 0,33% (22);
Baltarusiai – 0,3% (20);
Ukrainiečiai – 0,16% (11);
Lenkai – 0,15% (10);
Kiti – 0,15% (10).

1923 m. gyveno 6 300 žmonės:^[21]

Lietuviai – 45,57% (2871);
Vokiečiai – 26,73% (1684);
Žydai – 19,88% (1253);
Rusai – 5,85% (369);
Lenkai – 0,66% (42);
Kiti – 1,28% (81).

Žymūs žmonės

Avelis Levitanas (1859–1933), hebrajų kilmės rusų dailininkas
Isakas Levitanas (1860–1900), hebrajų kilmės rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
Emil Młynarski (1870–1935), Lenkijos dirigentas, smuikininkas ir kompozitorius
Eduardas Balbachas (1889–1943), Lietuvos karininkas, pulkininkas, teisėjas
Juozas Giedraitis (1892–1967), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas
Maria Znamierowska-Prüfferowa (1898–1990), Lenkijos etnografė
Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
Richard Schweizer (1910–?), SD pareigūnas nacių okupuotoje Lietuvoje
Juozas Palubinskas (1910–2004), aktorius
Leonas Bičkauskas-Gentvila (1910–2003), istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
Vladas Bakūnas (1911–1996), Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas
Jokūbas Dargis (1921–1968), dainininkas, pedagogas, chorvedys
Algirdas Landsbergis (1924–2004), Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas
Algirdas Jonas Kasulaitis (1928–1992), Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas
Harald Serafin (g. 1931 m.), Austrijos dainininkas
Algimantas Apanavičius (g. 1935 m.), kompozitorius
Česlovas Kazimieras Blažys (g. 1943 m.), teisininkas ir politikas, buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras
Algimantas Kaminskas (1944–2024), žurnalistas, redaktorius, rašytojas
Algimantas Liubinskas (g. 1951 m.), futbolo treneris, politinis veikėjas
Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (g. 1966 m.), atlikėja, LR Seimo narė (2008–2012)
Edgaras Montvidas (g. 1975 m.), dainininkas (tenoras)

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.
↑ ^3,0 ^3,1 Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.)
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 96–98
↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 184
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208
↑ Kibarty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 9 psl. (lenk.)
↑ http://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279 Archyvuota kopija 2013-09-14 iš Wayback Machine projekto.
↑ Kybartų aktai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
↑ http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/31/zoom/6
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kybartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 304
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš archive.today
↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 383 psl.

Nuorodos

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.

[ESBE-3] 3,0 ^3,1 Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.)

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 96–98

[5] 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 184

[6] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208

[7] Kibarty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 9 psl. (lenk.)

[8] ttp://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279 Archyvuota kopija 2013-09-14 iš Wayback Machine projekto.

[9] Kybartų aktai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[10] ttp://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/31/zoom/6

[11] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[TLE-13] Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kybartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 304

[14] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[15] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[16] Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[17] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[18] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[19] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.

[20] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš archive.today

[21] 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]