Kurtuvėnai
| Kurtuvėnai | ||
|---|---|---|
  Kurtuvėnai |
||
| 55°49′44″š. pl. 23°03′00″r. ilg. / 55.829°š. pl. 23.050°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Bubių seniūnija | |
| Gyventojų | 216 | |
 Vikiteka |
Kurtuvėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kurtowiany, rus. Куртовяны [2] | |
Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio 215 Bubiai–Ramučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras. Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikšte, kurios vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, rytinėje – išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai, parkas ir smuklė. Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, Kurtuvėnų piliakalnio koplyčia. Veikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, paštas (LT-80019), buvusi Kurtuvėnų pradinė mokykla.
- Paminklas Povilui Višinskiui, prie mokyklos pastatytas 1978 m., skulptorius Vitalijus Lukošaitis.
- 1919 m. spalio 5 d. bermontininkų sušaudytų Lietuvos partizanų kapai.
- Atkuriama Kurtuvėnų dvaro sodyba.
- Kurtuvėnų svirnas.
- Rimgailų šeimos mauzoliejus, be 1992 m. dingusios Rimgailaitės skulptūros, u.k. 13787.[3]
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.
Liaudies etimologija mena, kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.[4]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 1825–1831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.
Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Plentai į Šiaulius, Užventį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurtuvėnų apylinkėse gyventa jau vėlyvajame akmens amžiuje (III–II tūkst. pr. m. e.); šios vietos neapleistos ir žalvario bei geležies amžiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV a.–XVI a. teritorija tarp Ventos ir Dubysos priklausė istorinei žemaičių Knituvos žemei.
Kurtuvėnai minimi nuo XIII amžiaus. 1495 m. pastatyta pirmoji Kurtuvėnų bažnyčia ir įkurta katalikų parapija. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pabaigoje sunyko. 1785–1796 m. pastatyta Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją.
1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. XIX a. minimas Kurtuvėnų dvaras ir miestelis, priklausę Šiaulių apskrities Padubysio valsčiui.[5]
1905 m. įvyko anticarinių mitingų. 1915 m. per I pasaulinį karą Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1950–1981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras. 1948 m. įkurta biblioteka, medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“.[6]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Padubysio valsčius | Šiaulių apskritis |
| 1919–1930 m. | Kurtuvėnų valsčiaus centras | |
| 1930–1947 m. | Padubysio valsčius | |
| 1947–1950 m. | Kurtuvėnų valsčiaus centras | |
| 1950–1981 m. | Kurtuvėnų apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
| 1981–1995 m. | Bubių apylinkė | |
| 1995– | Bubių seniūnija | Šiaulių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.
 | ||||||||
| 1861 m. | 1865 m.*[2] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1978 m.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 235 | 137 | 295 | 357 | 399 | 400 | 342 | ||
| 1985 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2004 m. | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 304 | 301 | 326 | 312 | 256 | 216 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kurtuvėnuose gimė:
- Jonas Nagurskis (apie 1755–1796), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Kajetonas Nagurskis (apie 1757–1802), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Stefan Plater-Zyberk (1891–1943), fotografas, artistas, dailininkas
- Stasys Butkus (1897–1961), žurnalistas, savanoris, visuomenės veikėjas
- Adomas Vitauskas (1908–1943), vargonininkas, muziejininkas
- Gintautas Lukošaitis (g. 1970), skulptorius, patriotinių akcijų organizatorius
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.
Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:
|
Iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti. |
|
J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.
Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).
Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.
Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kurtuvėnų tvenkinys – „gulbių ežeras“ -
Naujieji Kurtuvėnai -
-
Bažnyčios senasis kryžius -
Senoji klebonija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 873 psl.
- ↑ „Antkapis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-21.
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 75
- ↑ Kurtowiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 940 psl. (lenk.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Kurtuvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 332 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kurtuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kurtuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 282 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kurtuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 453
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kurtuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 474 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kurtuvėnai: legendinė apysaka (sud. Kazys Kaknevičius). – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 264 p. – ISBN 978-9955-732-39-6
- Užgavėnės Kurtuvėnuose: fotoalbumas (sud. Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys). – Kurtuvėnai: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-881-00-1
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Linartai – 5 km | Rimučiai – 1,5 km Bulėnai – 4 km |
ŠIAULIAI – 20 km BUBIAI – 6 km |
| |||||||
| ŠAUKĖNAI – 13 km UŽVENTIS – 28 km |
|
Mirskiškė – 5 km | |||||||||
| KELMĖ – 21 km | |||||||||||
