Pereiti prie turinio

Kurklių valsčius

Koordinatės: 55°25′š. pl. 25°04′r. ilg. / 55.41°š. pl. 25.06°r. ilg. / 55.41; 25.06
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°25′š. pl. 25°04′r. ilg. / 55.41°š. pl. 25.06°r. ilg. / 55.41; 25.06

Kurklių valsčius
Laikotarpis: XIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kurkliai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Trakų vaivadija XVI a.
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Ukmergės apskritis (1915–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Ukmergės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Ukmergės apskritis (1944–1947)
Anykščių apskritis (1947–1950)

Kurklių valsčius (rus. Курклевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kurkliai.

Valsčius minimas nuo XIII a. XV–XVI a. valsčius priklausė Didžiajam kunigaikščiui. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Kurklių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kavarsko rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 2362 175 kiemai [2] 6 seniūnijos 38
1923 m.[3] 140 5181 1106
1932 m. 125 5600 10 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
141 6 apylinkės [5]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Antakalniai Antakalnių seniūnija -
Antanava - Antanavos apylinkė
Bliuvonys Bliuvonių seniūnija -
Dejūnai Dėjūnų seniūnija -
Didžiakaimis Didžiakaimio seniūnija -
Janonys Janonių seniūnija -
Kurkleliai - Kurklelių apylinkė
Kurkliai Kurklių seniūnija Kurklių apylinkė
Pavirinčiai - Pavirinčių apylinkė
Pilviškiai Pilviškių seniūnija -
Staškūniškis - Staškūniškio apylinkė
Trakiniai Trakinių seniūnija -
Užunvėžiai Užunvėžių seniūnija Užunvėžių apylinkė
Vildžiūnai Vildžiūnų seniūnija -
Iš viso: 10 seniūnijų 6 apylinkės

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1879 Užunvėžiai Steponas Kairys, Vasario 16-osios akto signataras, Didžiojo Vilniaus Seimo vicepirmininkas, Lietuvos Tarybos vicepirmininkas VLIK-o įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas, LSDP lyderis 1964
1897 Užunvėžiai Antanas Banėnas, karininkas 1979
1908 Luciūnai Stasys Yla, kunigas, rašytojas 1983
1916 Adomava Stasys Žeiba, karinis veikėjas 1999
1924 Branislaviškis Antanas Paškus, kunigas, teologas 2008
1930 Medžiočiai Leonas Strioga, skulptorius 2022
1935 Trakiniai Alfonsas Pilka, filologas 2020
1936 Džiugai Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė, matematikė 2017
1943 Adomava Ona Baliukienė, poetė 2024
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 749 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 757 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 16