Kristaus Kapo bazilika
| Kristaus Kapo bazilika | |
|---|---|
| |
  Kristaus Kapo bazilika | |
| Vieta | Jeruzalė |
| Atidarymas | 335 m. |
| Paskirtis | Bažnyčia |
Kristaus Kapo bazilika – religinis architektūrinis kompleksas Jeruzalėje, miesto senamiestyje. Naudojimo teisės priklauso Jeruzalės Stačiatikių Bažnyčiai, Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai ir Katalikų Bažnyčiai, atstovaujamai mažesniųjų brolių ordino.[1] Bazilikoje savo koplyčias ir valandas maldai taip pat turi Graikų Stačiatikių, Koptų, Sirų ir Etiopų bažnyčių atstovai. Kristaus Kapo bazilikos teritorijoje yra vienuolynų, pagalbinių pastatų, galerijų.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]136 m. ant sugriautos Jeruzalės Romos imperatorius Hadrianas užpylė Jėzaus kapą, o jo vietoje pastatė miesto forumą su Afroditės šventykla. Dėl supiltos terasos išliko Jėzaus mirties ir palaidojimo vieta. 325 m. imperatoriaus Konstantino I įsakymu terasa buvo nugriauta ir atkastas Jėzaus kapas, o virš jo pastatyta apskritimo formos Prisikėlimo koplyčia. Ją statant aplink Jėzaus kapą uola buvo nuskaptuota, o kapas atskirtas nuo kitų toje vietoje buvusių kapų.
336 m. bažnyčia pašventinta ir pradėjo religinę veiklą.[1] 614 m. persų puolimų metu visi pastatai Jeruzalėje buvo nusiaubti ir sudeginti. 626 m. Teodosijaus vienuolyno abatas Modestas kompleksą atstatė.[1] 638 m. Jeruzalę užėmęs kalifas Omaras Kristaus Kapo baziliką paliko krikščioniams. 1009 m. bazilika buvo sugriauta arabų kalifo al Chakimo įsakymu. 1048 m. Bizantijos imperatoriaus Konstantino IX Monomacho pastangomis bazilika rekonstruota, bet kompleksas labai pakito. 1187 m. Jeruzalę užėmus Salacho ad Dino kariuomenei Kristaus Kapo bazilika buvo uždaryta.
1099 m. Jeruzalę užėmę kryžininkai neatstatė senųjų bazilikos pastatų, o ant Jėzaus mirties ir prisikėlimo vietų pastatė vieną didelę bažnyčią, kuri pašventinta 1149 m. Šis kryžininkų laikų pastatas iš esmės išliko iki XXI a. Vėlesniais amžiais buvo stengiamasi jį sutvirtinti, bet pagrindinė struktūra nekeista. XVI a. atlikti svarbūs rekonstrukcijos darbai, kurių metu atstatyta 1545 m. per žemės drebėjimą nugriuvusi dalis varpinės bokšto. XVIII a. pradžioje restauruotas bažnyčios kupolas. XIX a. pradžioje po gaisro perstatyta Jėzaus kapo vietoje esanti koplyčia, kuri vėliau 2016 m. restauruota: nuimta marmurinė plokštė, dengusi vietą, kur gulėjo Jėzaus kūnas, koplyčios sienose atidengti likučiai natūralios uolos, kurioje buvo iškaltas kapo rūsys.
1757 metais buvo sudaryta status quo sutartis, pagal kurią skirtingos bazilikos erdvės buvo padalintos katalikams ir įvairioms rytų krikščionių bendruomenėms.[3]
1980 m. bažnyčia ir visas Jeruzalės senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Raktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Siekiant išvengti nesusipratimų tarp skirtingų konfesijų, nuo 1192 m. bazilikos įėjimo raktai saugomi vienos musulmonų šeimos, o teisė atrakinti baziliką priklauso kitai musulmonų šeimai. Ši teisė perduodama iš tėvo sūnui.[1]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčios architektūra priskiriama vėlyvajam romaniniam stiliui. Choro galerijos terasinės, emporos navos apvalios, pagrindinės navos kryžiaus formos. Rotondos centre yra edikula – Kristaus Kapo ir Angelų koplyčios. Bazilikoje yra dvi Via Dolorosa kryžiaus kelio stotys.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Jėzaus kapas -
Vinių altorius -
Nukryžiavimo koplyčia -
Angelų akmuo
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Virbalas, Lionginas. „Kristaus Kapo bazilika“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024 m. vasario 7 d..
- ↑ „Kristaus Kapo bažnyčia Jeruzalėje po protesto vėl atidaryta lankytojams“. 15min.lt. 15min.lt. 2018 m. vasario 28 d. Nuoroda tikrinta 2024 m. vasario 7 d..
- ↑ „Nepajudinamos kopėčios Jeruzalės Kristaus Kapo bazilikoje“. bernardinai.lt. Bernardinai. 2020 m. balandžio 11 d. Nuoroda tikrinta 2024 m. vasario 7 d..