Koncertas fortepijonui Nr. 2 (Bramsas)
Koncertas fortepijonui Nr. 2 Bes-dur (op. Nr. 83) – vokiečių romantinės muzikos kompozitoriaus Johaneso Bramso (1833–1897) koncertas fortepijonui, parašytas 1878–1881 metais.
Antrąjį koncertą fortepijonui J. Bramsas pradėjo 1878 m. išvykoje Italijoje ir beveik po 20 metų nuo nesėkmingo pirmojo koncerto pristatymo. Ties antruoju J. Bramsas dirbo su nemažomis pertraukomis ir jį užbaigė 1881 m. Laiške Elizabetei fon Hercogenberg jis atsiliepė: „tai mažas koncertas su mažutėliu skerco“. Iš tikro koncerto atlikimo trukmė siekia 50 minučių ir vietoje įprastų koncertams trijų dalių J. Bramsas jį parašė su keturiomis. Minėtasis skerco, tikima, yra smuikininko Jozefo Joachimo patarta atmesti dalis iš J. Bramso koncerto smuikui ir buvo kompozitoriaus perrašyta į antrojo koncerto fortepijonui antrąją dalį. Tuo metu J. Bramsas taip pat rašė antrąją simfoniją ir buvo savo kūrybiškumo viršūnėje.
Koncerto premjera įvyko 1881 m. lapkričio 9 d. Budapešte fortepijono partijas atliekant pačiam J. Bramsui ir nacionaliniam teatro orkestrui diriguojant Aleksandrui Erkeliui. Skirtingai nuo pirmojo koncerto fortepijonui, antrasis iškart susilaukė sėkmės. Vėliau J. Bramsas ir Hansas fon Biulovas ne kartą jį atliko išvykose po Vokietiją su Meiningeno orkestru ir visur jis buvo priimtas entuziastingai, išskyrus Leipcigą. Koncertas išleistas 1882 m. N. Zimroko Berlyne ir dedikuotas J. Bramso jaunystės muzikos mokytojui Eduardui Marksenui. Laikomas vienu iš didžiausių ir sudėtingiausių klasikinio repertuaro koncertų fortepijonui. Taip pat yra kompozitoriaus aranžuotė atlikimui su dviem fortepijonais be orkestro.
Koncerto dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
J. Bramso „Koncertas fortepijonui Nr. 2“ skirtas atlikti fortepijonu su orkestro pritarimu ir sudarytas iš keturių dalių:
- Allegro non troppo
- Allegro appassionato
- Andante
- Allegretto grazioso