Karakas (laivas)

Portugališkas karakas

Karakas – ypač didelis, 36 m ilgio, iki 10 m pločio ir iki 1600 t krovumo burlaivis.

Keturstiebis (arba tristiebis) burinis laivas, sukurtas Viduržemio jūros regione XV a. Laivas turi aukštą ir apvalų laivagalį su bušpritu (įstrižu burlaivio priekio stiebu burėms iškilti) per visą laivo ilgį. Turėjo keturkampio formos dvi (ar tris) bures, trečioji burė buvo trikampė. Laive daug naujovių takelaže ir buringume – virš foko ir groto atsirado po antrą nedidelę burę – marselį. Virš laivo nosies pakabinta rėja su bure – špitburė arba blinda – kad būtų lengviau valdyti didelį laivą.

Tai vienas pirmųjų Europos vandenyne plaukyti skirtų laivų, kadangi buvo pakankamai didelis, kad būtų stabilus audringoje jūroje ir buvo pakankamai talpus gabenti maisto produktams ilgoms kelionėms. Karakos buvo naudojamos ir karyboje, tuo metu buvo galingiausi laivai. XV ir XVI amžiuje su karakomis ir karavelėmis ispanai ir portugalai tyrinėjo pasaulį. Bene garsiausia karaka yra Kristupo Kolumbo „Santa Marija“. Ispaniško tipo karaka vadinama nao, o portugališka nau, prancūziškai – nef (visi pavadinimai reiškia „laivas“).

Privalumai

Karakos dažnai apibūdinamos kaip idealūs transporto laivai.

• Daug vietos įgulai, maistui ir kroviniui.
• Beveik neįveikiamas mažesniems laivams, kurie buvo problema Rytų Indijos regione.
• Nuplaukdavo didelius atstumus, turėdami didelę talpą buvo nepriklausomi prekybos postai.
• Laivo stabilumas buvo puiki platforma ginklams. Tuo pasinaudojo portugalai kovodami su Zamutiri Rada Azijoje.

Vienintelis trūkumas, kad būdami milžiniški neatlaikę didelio vėjo apvirsdavo. Be to dideli laivai ne visada galėjo pakankamai tiksliai plaukti, kad užtikrintų nežinomų vandenų tyrimą.