Juozapas Balzukevičius
| Juozapas Balzukevičius | |
|---|---|
| |
| Juozapo Balzukevičiaus antkapis senosiose Rasų kapinėse. Autorius skulptorius Boleslovas Balzukevičius | |
| Gimė | 1866 m. kovo 19 d. Vilnius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1915 m. vasario 11 d. (48 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Vincentas Balzukevičius |
| Motina | Elena Užpulevičiūtė |
| Veikla | Lietuvos dailininkas, tapytojas, pedagogas |
| Alma mater | Vilniaus piešimo mokykla, Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
Juozapas Balzukevičius (1866 m. kovo 19 d. Vilniuje – 1915 m. vasario 11 d. Vilnius) – Lietuvos dailininkas, tapytojas, pedagogas.[1][2][3]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas Balzukevičius gimė 1866 m. kovo 19 d. Vilniuje, Šnipiškėse, skulptoriaus Vincento Balzukevičiaus ir Elenos Užpulevičiūtės šeimoje. Viso šeimoje buvo vienuolika vaikų, trys iš jų žymūs menininkai: Boleslovas Balzukevičius – taip pat skulptorius, sesuo Liucija Balzukevičiūtė – tapytoja. Juozapas buvo vyriausiasis Balzukevičių vaikas.[4]
Juozapas pradėjo tapyti besimokydamas Vilniaus piešimo mokykloje, vadovaujamoje Ivano Trutnevo. Baigęs piešimo mokyklą, Balzukevičius 1887–1893 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje, mokėsi Bogdano Vilevalde klasėje. Baigęs akademiją, dirbo dailės mokytoju Čerepovcų gimnazijoje, Novgorodo gubernijoje.[2][3]
1897 m. grįžo į Vilnių. Kadangi nebuvo rusų tautybės, Lietuvoje tarnybą galėjo gauti tik privačiose mokymo įstaigose. Nemokamose techninio piešimo ir braižybos klasėse jis dėstė piešimą.[1][3] Juozapas Balzukevičius dirbo Juozapo Montvilos įsteigtoje mokykloje. Jis buvo vienas iš aktyviausių Lietuvių dailės draugijos narių, buvo vienas draugijos ir dailės būrelio steigėjų.[2][3]J. Balzukevičius dalyvavo Vilniaus dailės draugijos surengtose parodose (1910, 1912, 1914 m.).[5] Turėjo dailės studiją Pilies g. 3, Vilniuje, kurią vėliau perėmė sesuo Liucija Balzukevičiūtė. [6]
Juozapas Balzukevičius šeimos nesukūrė. Mirė 1915 m. vasario 11 d. Vilniuje eidamas 48 metus nuo tuberkuliozės. Buvo palaidotas senosiose Rasų kapinėse. Jo antkapinį paminklą iškalė brolis Boleslovas Balzukevičius.[4]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas Balzukevičius buvo įvairiapusis tapytojas. Nutapė buitinių paveikslų, peizažų, nemažai Vilniaus bažnyčių interjerų, atnaujino Vilniaus Kalvarijų freskas, Kryžiaus kelio (Kalvarijų) stočių paveikslus, restauruodavo paveikslus ir skulptūras. Nutapė reprezentacinį Dominikonų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (1170–1221) atvaizdą.[3][7][8][9]
Juozapas Balzukevičius 1898 m. naujai atstatytai Senųjų Trakų bažnyčiai atnaujino altorių paveikslus.[5][10] Tais pačiais metais Vilniuje Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje pertapė Simono Čechavičiaus paveikslus. 1905 m. Vilniaus Pranciškonų bažnyčios koplyčioje restauravo Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.[5][11]
Kūrinių galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Įėjimas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią -
-
Aušros Vartų gatvė Vilniuje -
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. ISBN 978-9955-868-93-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Juozapo Balzukevičiaus biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.
- ↑ 4,0 4,1 Irma Randakevičienė. Šiek tiek patikslinančių detalių apie XIX a. Vilniaus skulptorių ir drožėją Vincentą Balzukevičių, 2022. Skelbta „Voruta.lt" [2]
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Juozapas Blažiūnas. Tapybos kūrinių išsaugojimo ir restauravimo tendencijos Vilniaus krašte XIX a. antroje pusėje - XX a. pradžioje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 35, Vilnius, 2001. ISBN 1392-0502.
- ↑ Elżbieta Basiul, Irena Fedorovič, Małgorzata Geron, Anna Klugowska, Zita Kološevska, Łukasz Kossowski, Laima Laučkaitė, Jerzy Malinowski, Jolita Mulevičiūtė, Eliza Ptaszyńska.Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai („Stanisław Bohusz-Siestzeńcewicz. Twórczość, konteksty, przyczynki“), 2021.ISBN 978-83-61494-98-0.
- ↑ Interneto svetainėje „Tartle.lt” skelbiama informacija apie Juozapo Balzukevičiaus paveikslą.[3]
- ↑ Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos: Parodos katalogas, Toruń: Uniwersytet Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1996, p. 311.
- ↑ Vilniaus Kalvarijų bažnyčios interneto svetainėje skelbiama informacija apie Juozapo Balzukevičiaus darbus. [4] Archyvuota kopija 2023-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ks. Leon Czudowski, „Poświęcenie kamienia węgielnego pod budowę kościoła w Starych Trokach“, Przegląd Katolicki, 1898-09-03–15, Nr. 37, p. 585.
- ↑ Słownik artystów polskich i obcych w Polsce działających (zmarłych przed 1966 r.): Ma-larze, rzeźbiarze, graficy, t. I: A–C, pod redakciją Jolanty Maurin-Białostockiej, Warszawa: PAN, 1971, p. 81.