Jugoslavijos iširimas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Jugoslavijos SFR skilimo procesai 1989–2008 m.

Jugoslavijos iširimas – politinis procesas XX a. pabaigoje, kurio metu iširo Jugoslavijos socialistinė federacinė respublika (SFR). Formaliai šios federacijos iširimas vyko nuo 1991 m. birželio 25 d. iki 1992 m. balandžio 27 d. – jo metu iš federacijos pasitraukė Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija. Tokiu būdu iš Jugoslavijos SFR beliko Juodkalnija ir Serbija, kurios vis dar išlaikė Jugoslavijos pavadinimą kaip Jugoslavijos federacinė respublika iki 2003 m. Serbams nesutinkant dėl atsiskiriančių respublikų prasidėjo Jugoslavijos karai.

Istorija

Referendumai Jugoslavijos SFR 1990–1992 m.: pritariančių dėl nepriklausomybės dalis, proc.

Jugoslavijos tautinė sudėtis 1991 m.

Jugoslavijos vardas atsirado baigiantis I pasauliniam karui, kai žlugus Austrijai-Vengrijai pietinių slavų tautos ėmė jungtis į bendrą valstybę. Iš pradžių ji buvo žinoma kaip Slovėnų, kroatų ir serbų valstybė, o nuo 1929 m. – Jugoslavijos karalystė. II pasaulinio karo metais dėl nacių ir fašistų įtakos ji eižėjo, bet neiširo, o 1945 m. buvo iš esmės politiškai reformuota kaip socialistinė valstybė – Demokratinė federacinė Jugoslavija, 1946 m. pervadinta kaip Jugoslavijos federacinė liaudies respublika, o nuo 1963 m. – Jugoslavijos socialistinė federacinė respublika. Šią komunistinę valstybę valdė kroatų kilmės politinis lyderis Josip Broz Tito. 1980 m. jam mirus, federacinė valdžia ėmė silpnėti, kilo ekonominiai ir politiniai neramumai.

1981 m. Kosovas, buvęs Serbijos respublikos sudėtyje, ėmė reikalauti autonomijos, prilygstančios respublikai, tačiau jo statusas nebuvo pakeistas. Žlungant komunistinei sistemai Europoje, ji žlugo ir Jugoslavijoje – 1990 m. daugpartiniuose rinkimuose Jugoslavijos respublikose vietoje komunistų laimėjo separatistinės jėgos. Visos respublikos ir teritorijos (išskyrus Serbiją ir jos dalį Voivodiną) ėmė skelbti referendumus dėl nepriklausomybės, kuriuose pritarimas siekė daugiau nei 90 proc. 1991 m. birželio 25 d. pirmosios savo nepriklausomybę paskelbė Kroatija ir Slovėnija, rugsėjo 25 d. – Šiaurės Makedonija. Galiausiai, ilgai delsusi dėl politinio spaudimo iš Serbijos, 1992 m. kovo 3 d. nepriklausomybę paskelbė Bosnija ir Hercegovina.

Dėl pasitraukusių respublikų nepriklausomybės nesutiko vienintelė respublika – Serbija, kurioje buvo ir visos federacijos sostinė Belgradas. Dėl to prasidėjo Jugoslavijos karai, trukę iki 1995 m.

Nuorodos

• The Breakup of Yugoslavia, 1990–1992 (State.gov)
• Yugoslavia, former federated nation 1929–2003 (Britannica.com)