Jean-Samuel Pauly
| Žanas Samuelis Paulis | |
|---|---|
| Gimė | 1766 m. balandžio 13 d. Vechigen, Šveicarija |
| Mirė | 1821 m. (~55 metai) |
| Tautybė | šveicaras |
| Veikla | šaunamųjų ginklų konstruktorius |
| Sritis | šaunamųjų ginklų pramonė |
Žanas Samuelis Paulis (Jean-Samuel Pauly; 1766-1821), tikroji pavardė Samuel Johann Pauli – šveicaras, Prancūzijos ginklų konstruktorius ir išradėjas. Išrado pirmus unitarinius šovinius ir pirmus šaulių ginklus unitariniams šoviniams.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1798 m., būdamas 32 m., Paulis buvo artilerijos seržantas Šveicarijos armijoje ir jos sudėtyje kariavo už respublikonų Prancūziją vadovaujant būsimam maršalui Andre Masenai. Kariaudamas, 1799 m., Paulis parašė vadovą, kaip naudoti šaunamuosius ginklus.
1802 m. Paulis persikelia į Prancūziją, kur konstravo dirižablius, palaikė ryšius su ginklų gamykla Sent Etjene. 1804 m. Paulis konstravo automatinį tiltą. Po to įkūrė ginklų dirbtuves, kur tobulino gyvsidabrio fulminato naudojimą šaulių ginkluose kaip degimo iniciatorių. 1809 m. savo dirbtuvėse įdarbino būsimą garsų vokiečių ginklų konstruktorių Johaną Draizę.
Unitarinio šovinio išradimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paryžiuje, bendradarbiaudamas su prancūzu ginklininku Fransua Prelo (François Prélat), Paulis sukūrė unitarinį šovinį. Šis šovinys buvo kartoninis cilindras, užpildytas rutuliška kulka, dūminiu paraku ir kalio chloratu (Bertoleto druska, pagrindinė Paulio naujovė). Paulis toliau tobulino savo šovinį ir 1812 m. rugsėjo 26 d. gauna patentą šiam šoviniui. Patobulintame variante šovinio tūtelė buvo visiškai metalinė ar iš kartono ir metalo, o tūtelės dugne buvo įtaisoma kapsulė. Tai buvo pirmasis centrinio dūžio unitarinis šovinys.
Šautuvas unitariniams šoviniams
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1812 m. rugsėjo 29 d. Paulis užpatentavo pirmą pasaulyje pro drūtgalį užtaisomą šautuvą unitariniam šoviniui, tuo beveik penkiasdešimčia metų aplenkdamas likusį pasaulį. Konstrukcijoje buvo numatyta slankiojama ar atverčiama spyna, automatinis kovinės spyruoklės užvedimas pertaisant, tūtelių ekstrakcijos sistema. 1813 m. sausio 3 d. šautuvą išradėjas pademonstravo Prancūzijos policijos ministrui, kartu parodydamas puikius rezultatus. To meto per žiotis užtaisomus titnaginius šautuvus šaudymo toliu ir glaustumu pranoko du kartus.
Apie naujovę buvo pranešta imperatoriui Napoleonui, kuris labai susidomėjo ir liepė detaliai išbandyti šautuvą. Tačiau netrukus Prancūzijos imperija žlugo, ir Napoleonas prarado sostą. Šautuvas liko neįdiegtas.
Toliau unitarinius šovinius tobulino prancūzas ginklininkas Kazimiras Lefoše (Casimir Lefaucheux), sukūręs smeiginius šovinius, ir vokietis ginklininkas Johanas Draizė, sukūręs popierinį „adatinį“ šovinį. 1814 m. balandžio 5 d. Draizį išvyko į Prūsiją, o Paulis – į Londoną, kur tęsė šaulių ginklų kūrimo darbus remiamas ginklininko Durso Ego (Durs Egg).
1817 m. Paulis sukonstravo šautuvą su tiems laikams nauju skeliamuoju mechanizmu su kovine spyruokle ir strypiniu daužikliu. Tokia konstrukcija vėliau imta naudoti praktiškai visuose šaulių ginkluose. Šią idėją perėmė ir savo adatiniame šautuve panaudojo Draizė.
Nežiūrint į Paulio sukurtų ginklų privalumus, jie taip ir liko neįdiegti, o pats Paulis mirė likdamas praktiškai nežinomas.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pistols: an illustrated history of their impact by Jeff Kinard
- Самюэль Паули Archyvuota kopija 2014-03-23 iš Wayback Machine projekto. в Энциклопедии вооружения