Gvatemala (miestas)
| Gvatemala isp. Ciudad de Guatemala | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC-6) | |
| Valstybė |  Gvatemala
|
| Departamentas | Gvatemalos departamentas |
| Įkūrimo data | 1773 m. |
| Gyventojų | 923 392 |
| Altitudė | 1 602 m |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Gvatemala |
Gvatemala (isp. Ciudad de Guatemala, pilnas pavadinimas La Nueva Guatemala de la Asunción) – miestas Gvatemaloje, šios šalies sostinė ir didžiausias miestas. 942,3 tūkst. gyventojų (2002). Tai vienas iš pačių didžiausių miestų Centrinėje Amerikoje, Gvatemalos politinis, socialinis, kultūros ir ekonomikos centras. Miestas išsidėstęs vidurio aukštumų slėnyje, 1493 m virš jūros lygio, todėl čia vyrauja kalnų klimatas.
Gvatemalos mieste yra 5 universitetai, tarp jų – San Karloso universitetas, įkurtas 1676 m. (trečias pagal senumą Centrinėje Amerikoje), meno, verslo, profesinės ir karo mokyklos, geografijos ir istorijos draugija, muziejai. Tarp viešų pastatų taip pat pažymėtini Nacionaliniai rūmai, paštas, policijos kvartalas, valstybinis archyvas, archeologijos muziejus (jame yra saugomi ir majų civilizacijos artefaktai), nacionalinė biblioteka. 1815 m. pastatyta katedra, žymios Šv. Pranciškaus ir Šv. Dominyko bažnyčios. Yra archeologijos ir istorijos muziejai, akvedukas, turgaus aikštė, olimpinis miestelis (pastatytas 1950 m. Centrinės Amerikos olimpinių žaidynių proga).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinio Gvatemalos miesto ribose yra senovinis (priešklasikinis) majų miestas Kaminalchuju. Gvatemalos miestas įkurtas 1776 m., siekiant perkelti sostinę iš Antigvos, kurią smarkiai sugriovė 1773 m. žemės drebėjimas. Tai yra trečioji Gvatemalos sostinė.
1821 m. paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos, miestas tapo Centrinės Amerikos federacijos sostine, o vėliau – Gvatemalos valstybės sostine. Tikrąja sostine Gvatemala tapo po 1902 m., kuomet žemės drebėjimas smarkiai nusiaubė Kecaltenangą – Gvatemalos miestą, kuriame gyveno daug kultūros ir politikos elito. Nors Gvatemalos miestas irgi buvo sudrebintas žemės drebėjimo (1917–1918 m., kai su pertraukomis jis truko net 6 savaites), tačiau ji buvo sėkmingai atstatyta.