Pereiti prie turinio

Gramšis

Koordinatės: 40°52′10″ š. pl. 20°11′0″ r. ilg. / 40.86944°š. pl. 20.18333°r. ilg. / 40.86944; 20.18333 (Gramšis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gramšis
alb. Gramsh
      
Miesto centras
Gramšis
Gramšis
40°52′10″ š. pl. 20°11′0″ r. ilg. / 40.86944°š. pl. 20.18333°r. ilg. / 40.86944; 20.18333 (Gramšis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Albanijos vėliava Albanija
Apskritis Elbasanio apskritis
Apygarda Gramšio apygarda
Gyventojų (2011[1]) 8 440
Kirčiavimas Grámšis

Gramšis – miestas centrinėje Albanijos dalyje, kalnuotoje vietovėje; Gramšio apygardos administracinis centras ir svarbiausias miestas bei vienas svarbesnių Elbasanio apskrities miestų.

Miestas įsikūręs apie 40 km į pietus nuo Elbasano miesto, šalia Devolio upės. Gyventojų dauguma albanai, daugiausia musulmonai. Per miestą eina svarbus kelias iš Duresio uostamiesčio į Korčią bei kaimyninę Graikijos Respubliką.

Senovės laikais šio miesto vietovė buvo apgyvendinta jau nuo akmens amžiaus laikotarpio. Vienos pirmiausiai šią teritoriją apgyvendinusių genčių buvo senosios ilyrų gentys. Gramšis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Nuo IV a., žlugus Romos imperijai, miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau kurį laiką priklausė Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai.

Nuo XIV a. Gramšis atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas. Valdant osmanams miesto reikšmė išaugo, miestas tapo svarbiu turgaus miestu. 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei.

II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okuopuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Komunistų diktatūros laikais, miestas buvo industrializuojamas bei plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo dešimto dešimtmečio ekonominės bei nuo 1997 m. finansinės krizės.

Architektūra ir archeologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl laikui bėgant išlikusio menko miesto ekonomino ir socialinio vaidmens, mieste nėra daug turtingos architektūros pavyzdžių. Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų.