Etrurijos karalystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
it. Regno di Etruria Etrurijos karalystė | |||||
Prancūzijos imperijos vasalas | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Florencija | ||||
Kalbos | italų | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
karalius | |||||
1801-1803 | Liudvikas I | ||||
1803-1807 | Liudvikas II | ||||
Era | Napoleono karai | ||||
- Aranchuezo sutartis | 1801 m., 1801 | ||||
Valiuta | Etrurijos lira |
Etrurijos karalystė – istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1801–1807 m.
Etrurijos valstybė buvo sukurta Aranchuezo sutartimi, pasirašyta 1801 m. kovo 21 d. Karalystė pavadinta etruskų šalies Etrurijos pavadinimu.
Etrurijos karalystė buvo kompensacija Parmos Burbonams, kurie prarado savo žemes Šiaurės Italijoje, kurias nuo 1796 m. okupavo Prancūzijos kariuomenė. Parmos hercogas Ferdinandas atsisakė savo pretenzijų, nes iš buvusios Toskanos didžiosios kunigaikštystės buvo sukurta Etrurijos karalystė, kurią ėmė valdyti Ferdinando sūnus Liudvikas. Toskanos kunigaikštystė buvo paimta iš Ferdinando III Habsburgo, kuriam nuostolius atlygino perduodami sekuliarizuotas Zalcburgo arkivyskupijos žemes.
Pirmasis karalius Liudvikas I mirė jaunas 1803 m. Sostą paveldėjo jo 4 m. amžiaus sūnus Karolis Liudvikas, tapęs Etrurijos karaliumi Liudviku II. Regente buvo Etrurijos karalienė našlė Marija Luiza Ispanė.
Etrurijos karalystės panaikinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1807 m. Napoleonas panaikino Etrurijos karalystę ir pavertė ją trimis Prancūzijos departamentais.
Atlikusiam karaliui ir jo motinai buvo pažadėtas Šiaurinės Luzitanijos karalystės, kurią ketino įkurti Šiaurės Portugalijoje, sostas. Šis planas liko neįgyvendintas, nes 1808 m. kilo konfliktas tarp Napoleono ir Ispanijos Burbonų.
1814 m. Napoleonas krito, atkurtą Toskanos kunigaikštystę vėl ėmė valdyti didieji kunigaikščiai Habsburgai. 1815 m. iš Toskanos buvo atskirtos Lukos žemės, kurios tapo Lukos hercogyste – laikina kompensacija Parmos Burbonams, kol šie atgavo savo buvusias valdas (Parmos hercogystę).
|