Pereiti prie turinio

Druidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Du druidai – reljefas

Druidas (iš senovės air. drui 'išminčius, burtininkas') – keltų dvasininkas (žynys) Airijoje nuo III a. pr. m. e. ir Galijoje. Druidai sudarė uždarą luomą, turėjo didelės įtakos viešajam gyvenimui kaip dvasininkai, mokytojai, burtininkai, teisėjai ir gydytojai. Druidai buvo laikomi tarpininkais tarp žmonių ir dievų. Jų religija skelbė Apvaizdą, sielos nemarumą ir įtikimą, pitagorietišką sielų kilnojimąsi. Tamsioji jų religijos pusė – žmonių aukos. Druidai nyko romanizuojant Galiją, jų veiklą uždraudė imperatorius Klaudijus. Nepaisant to, druidai ilgai išliko liaudyje kaip burtininkai ir raganiai. Dar III a. Galijos burtininkės buvo vadinamos druidėmis.

2010 m. Didžiojoje Britanijoje pripažintas oficialia religija. Druidizmas tapo pirmuoju pagonišku tikėjimu, kuriam suteiktas toks statusas. 2010 m. duomenimis JK buvo 350 druidais save vadinančių žmonių, kurie kiekvieną mėnesį mokėjo 10 svarų sterlingų narystės mokestį.[1]

  1. „Druidizmas Britanijoje pripažintas religija“. "Londono žinios". Delfi. 2010-10-04. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.