Pereiti prie turinio

Dilingenas

Koordinatės: 48°34′0″ š. pl. 10°28′0″ r. ilg. / 48.56667°š. pl. 10.46667°r. ilg. / 48.56667; 10.46667 (Dilingenas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dilingenas
vok. Dillingen an der Donau
      
Karaliaus gatvė Dilingene
Dilingenas
Dilingenas
48°34′0″ š. pl. 10°28′0″ r. ilg. / 48.56667°š. pl. 10.46667°r. ilg. / 48.56667; 10.46667 (Dilingenas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Bavarija Bavarija
Apskritis Dilingeno apskritis
Regionas Švabija
Gyventojų (2015) 18 547
Plotas 75 km²
Tankumas (2015) 247 žm./km²
Vikiteka Dilingenas

Dilingenas, pilnai Dilingenas prie Dunojaus (vok. Dillingen an der Donau) – miestas pietų Vokietijoje, Bavarijoje, prie Dunojaus upės; rajono centras. Elektronikos pramonė („Bosch“ gamykla). Yra jėzuitų universitetas su bažnyčia, apylinkėse rastas VIVII a. alemanų pilkapynas.

XXIII a. miestas buvo Dilingeno grafystės sostinė. 1258 m. Dilingenas tapo Augsburgo kunigaikštystės-vyskupystės valda. Prasidėjus reformacijai, miestas tapo kunigaikštystės sostine ir svarbiu kontrreformacijos centru. 1549 m. jėzuitai įsteigė Dilingeno universitetą, kuriame XVI–XVII a. studijavo LDK didikai (keturi Radvilos, Kristupas Zaviša, Albertas Nemira, Jonas Nemira). 1803 m. universitetą uždarė Napoleonas.

Po II pasaulinio karo veikė Dilingeno pabėgėlių stovykla (už 5 km, Launigene), kurioje apsistojo daug lietuvių (1946 m. – ~1000). Jie čia subūrė Lietuvių sąjungos skyrių (pirmininkai: V. J. Dunčia, A. Dagilis, J. Valiukonis), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrių, veikė pradžios mokykla, vaikų darželis, gimnazija, ateitininkų, skautų būreliai, tautinių šokių grupė, scenos mėgėjų būrelis, krepšinio ir tinklinio komandos, įsteigtas choras (mišrus ir vyrų), vyrų kvartetas, instrumentinis ansamblis. 19451949 m. Dilingeno lietuviai leido laikraštį „Mūsų kelias“, išleido vadovėlių, biuletenių. Po 1949 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV, 1954 m. jų buvo likę 36.[1]

  1. Dilingenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003