Daugų apylinkė
54°22′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.36°š. pl. 24.34°r. ilg.
 Daugų apylinkė
| ||
| Centras | Daugai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Daugų valsčius | |
| Apskritis | Alytaus apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Daugų rajonas (1950–1959) Alytaus rajonas (1959–1995) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Daugų seniūnija | ||
Daugų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Daugų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Daugų rajonui.[2] 1954 m. prijungtos dalis Užukalnių apylinkės, Kančėnų apylinkė, dalis Vėžionių apylinkės, dalis Dusmenų apylinkės ir dalis Kazimieravo apylinkės, 1959 m. – dalis Bukaučiškių apylinkės, 1975 m. – Rimėnų apylinkė.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Lenino keliu“, „Švyturio“, „Tėviškės“ ir „Komunizmo aušros“ kolūkiai [3] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
116,27 | 3784 ([4]) | „Komunizmo aušros“ kolūkis, „Tėviškės“ kolūkis, „Lenino keliu“ kolūkis, „Švyturio“ kolūkis [5] | 26 kaimai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
3523 | 28 kaimai, 1 kaimo dalis [6] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
110,67 | „Komunizmo aušros“ kolūkis, Daugų žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis, Daugų žuvininkystės ūkis [7] | 28 kaimai, 3 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
39 kaimai, 3 kaimų dalys [8] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3755 | 39 kaimai, 2 kaimų dalys [9] | ||
| 1984 m. | Daugų tarybinis ūkis technikumas, Daugų žuvininkystės ūkis, Rimėnų tarybinis ūkis, Daugų girininkija, Vėžionių girininkija [10] | Daugai (kaimas), Griciūnai, Kančėnai, Meškučiai, Rimėnai, Vaikantonys, Žvirgždėnai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
2790 | 41 kaimas [11] | ||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 5–6
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 51
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 44 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 16.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 21
- ↑ Alytaus rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 47
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 24