Cinoberis (mineralas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cinoberis | |
|---|---|
| |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas sulfidas |
| Cheminė formulė | Gyvsidabrio sulfidas, HgS |
| Identifikacija | |
| Spalva | Raudona |
| Kristalinė gardelė | heksagoninė |
| Įskilimai | Prizminiai, puikus |
| Lūžimai | Nelygūs pusiau kriaukliniai |
| Kietumas pagal Moso skalę | 2–2,5 |
| Blizgesys | Neryškus |
| Lūžio rodiklis | nepermatomas |
| Specifinis tankis | 8–8,2 |
Cinoberis (graikų kalba κινναβαρι, lotynų kalba cinober) – gyvsidabrio sulfidas (HgS) mineralas. Dar vadinamas cinabaritu. Labiausiai paplitusi gyvsidabrio rūda. Pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio zinjifrah, reiškiančio „dingęs“.
Cinoberis buvo kasamas jau Romos imperijos laikais. Kelios to laikmečio kasyklos dar vis naudojamos. Šis mineralas randamas kaip gyslas užpildantis mineralas, vietose, susijusiose su ugnikalnių aktyvumu ir šarminėmis karštomis versmėmis. Cinoberis panašus į kvarcą, laužia šviesą.
Naudojamas cinoberio dažų gamyboje. Nuo Romos laikų žinoma apie mineralo toksiškumą, kurį lemia gyvsidabris.