Pereiti prie turinio

Chiva

Koordinatės: 41°23′0″ š. pl. 60°22′0″ r. ilg. / 41.38333°š. pl. 60.36667°r. ilg. / 41.38333; 60.36667 (Chiva)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chiva
uzb. Xiva, Хива
Chivos architektūra. Kalta minaretas
Chiva
Chiva
41°23′0″ š. pl. 60°22′0″ r. ilg. / 41.38333°š. pl. 60.36667°r. ilg. / 41.38333; 60.36667 (Chiva)
Laiko juosta: (UTC+5)
Valstybė Uzbekijos vėliava Uzbekija
Vilajetas Chorezmo vilajetas
Rajonas rajonas
Gyventojų (2009) 263 400
Vikiteka Chiva
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 543

Chiva (uzb. Xiva, pers. خیوه = Khiveh, rus. Хива) − miestas vakarų Uzbekistane, Chorezmo vilajete, apie 30 km į pietvakarius nuo Urgenčo, Chorezmo oazėje. Rajono centras. Plentai į Urgenčą (1997 m. nutiesta troleibusų linija) ir Dašoguzą. Svarbus tekstilės pramonės centras: medvilnės valymas, kilimų audimas, siuvimas. Taip pat keramikos, maisto (aliejaus) pramonė, sunkvežimių detalių, suvenyrų gamyba. Amatininkystė (medžio raižyba, siuvinėjimas, tradicinių persiškų kilimų audimas, juvelyrinių dirbinių gamyba). Veikia Al Mamūno akademija, dramos teatras. Chiva yra svarbus turistinis Chorezmo krašto centras.

Chiva − labai senas miestas, įkurtas I m. e. a. Pirmieji miesto gyventojai buvo iraniečiai, kalbėję jau išnykusia chorezmiečių kalba. Nuo IV a. Chiva kartu su Chorezmu priklausė Persijai. 712 m. miestą užkariavo arabai, 1221 m. mongolai, o 1388 m. Timūras. Nuo XVI a. miestas tapo Chivos chanato sostine. 1740 m. Chivą nuniokojo persų šacho Nadyro armija, tačiau XVIII a. pab. − XIX a. pr. miestas atstatytas. 1920 m. Chivos chanatas panaikintas, miestas tapo Chorezmo liaudies tarybinės respublikos sostine. Nuo 1924 m. prijungtas prie Uzbekijos TSR.[1]

  • Xiva FK (Chivos futbolo klubas);
  • „Spartako“ stadionas, kurio talpa 8 tūkst. žiūrovų.

Svarbiausias miesto objektas − XVII a. Ičan Kalos šachristanas su citadele. Aplink jį XIX a. susiformavo gynybinėmis sienomis apjuosta miesto dalis − Dišan Kala. Yra išlikusios gynybinės sienos su vartais. Gausu XVII−XIX a. mečečių, minaretų ir medresių. Yra XIV a. pr. Saido Alovidino mauzoliejus bei 1810 m. pastatytas Pahlavan Mahmudo mauzoliejus. XX a. pab. senamiestis rekonstruotas, naujamiestyje pastatyta visuomeninių pastatų, gyvenamųjų namų.

1990 m. senoji miesto dalis (Ičan Kala) įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

  1. Chiva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 69-70 psl.