Baltmė

Vitiligo
Vitiligo sergančio juodaodžio rankos
ICD-10	L 80
ICD-9	709.01
LigųDB	13965

Baltmė (lot. vitiligo – 'dedervinė'; vitiligas) – įgyta odos pigmentacijos liga, pasireiškianti baltų odos dėmių atsiradimu dėl melanino stokos atskirose kūno vietose. Ligai progresuojant, baltų dėmių daugėja. Medicininiu požiūriu jokių grėsmių sveikatai ar gyvybei ši liga nesukelia, tačiau estetiniu požiūriu yra nemaloni sergantiesiems.^[1]^[2]^[3]

Ja serga nuo 0,5 % iki 2 % viso pasaulio žmonių.^[3] 20–30 % atvejų serga šeimos nariai, todėl manoma, kad ši anomalija paveldima.^[3] Baltmė dažniausiai pasireiškia nuo 20 metų ir vėliau.^[3]

Liga dažniausiai pasireiškia žmonėms, gyvenantiems drėgname klimate, arba nesisaugantiems nuo tiesioginių saulės spindulių.^[3]

Simptomai

Ligos simptomai:

Įvairaus dydžio ir formos balkšvos dėmės odoje;
Ankstyvas antakių, blakstienų, plaukų vietinis pražilimas;
Gleivinių (burnoje, nosyje ir kitur) vietinis blyškumas;
Akių spalvos pasikeitimai.

Priežastys

Ligos priežastys nėra iki galo aiškios. Visais ligos kilmės atvejais odos, gleivinių, rainelės (akies spalvotosios dalies) spalvą lemiantis pigmentas melaninas, esantis melanocituose, nėra išskiriamas. Kai melanino sumažėja, ta kūno vieta tampa bespalvė, gerokai blyškesnė.

Hipotezės

Hipitezės:^[3]

Biocheminė citotoksinė, jos atveju liga išsivysto dėl melanino sintezės slopinimo. Jos metu melanocitai, išskiriantys melaniną, yra sunaikinami citotoksinų.
Natūralioji hipotezė paremta nervų sistemos sutrikimais, manoma, kad tai skatina melanocitų žūtį.
Autoimuninės hipotezės atveju liga vystosi dėl genetinių priežasčių, gali būti paveldėta iš protėvių.

Manoma, jog vitiligo turi sąsajų ir su kitomis ligomis: skydliaukės sutrikimais, piktybine anemija, cukriniu diabetu, Adisono liga. Taip pat ligą gali sukelti saulės spindulių poveikis, cheminis odos pažeidimas dirbant su pramoninėmis medžiagomis. Pastarųjų 15 metų^[kada?] tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų epidermyje sumažėja katalazės – fermento, dehidruojančio vandenilio peroksidą, kiekis ir padidėjo laisvojo vandenilio peroksido koncentracija.

Gydymas

Specifinio baltmės gydymo nėra. Ligos pradžioje, vos pasirodžius baltmei, efektyvūs yra priešuždegiminiai hormoniniai tepalai, stabdantys melanocitų ardymą. Kartu galima vartoti vitaminą D. Jei pirmasis gydymas nėra efektyvus, PSO rekomenduoja tik po jo taikyti gydymą ultravioletiniais spinduliais. Fototerapija paskatina melatonino gamybą, tačiau šis gydymas nėra efektyvus, jei melanocitai yra visiškai suardyti. Sunkesniais atvejais gali prireikti imuninę sistemą modifikuojančio gydymo, kuris sustabdo ligos plitimą. Labai mažai baltmei tinka lazerinis spalvos atkūrimas. Estetiniu požiūriu naudojami maskuojantys kremai, suvienodinantys odos spalvą matomose vietose (veido, kaklo zona).

Šaltiniai

↑ Baltmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-19.
↑ „Baltmė (vitiligo)“. sveikas.lt. Suarchyvuotas originalas 2023-11-19. Nuoroda tikrinta 2023-11-19.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 ^3,5 Ghafourian, E.; Ghafourian, S.; Sadeghifard, N.; Mohebi, R.; Shokoohini, Y.; Nezamoleslami, S.; Hamat, R.A. (2014 m. spalio mėn.). „Vitiligo: Symptoms, Pathogenesis and Treatment“. International Journal of Immunopathology and Pharmacology. 27 (4): 485–489. doi:10.1177/039463201402700403. ISSN 2058-7384.

[VLE-1] Baltmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-19.

[2] „Baltmė (vitiligo)“. sveikas.lt. Suarchyvuotas originalas 2023-11-19. Nuoroda tikrinta 2023-11-19.

[sage-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 ^3,4 ^3,5 Ghafourian, E.; Ghafourian, S.; Sadeghifard, N.; Mohebi, R.; Shokoohini, Y.; Nezamoleslami, S.; Hamat, R.A. (2014 m. spalio mėn.). „Vitiligo: Symptoms, Pathogenesis and Treatment“. International Journal of Immunopathology and Pharmacology. 27 (4): 485–489. doi:10.1177/039463201402700403. ISSN 2058-7384.

[1]

[2]

[3]