Antanas Henrikas Radvila
| Antanas Henrikas Radvila | |
|---|---|
| |
| Radvilos | |
| |
| Trimitai | |
| Gimė | 1775 m. birželio 13 d. Vilniuje |
| Mirė | 1833 m. balandžio 7 d. (57 metai) Berlyne |
| Tėvas | Mykolas Jeronimas Radvila |
| Motina | Helena Pšezdecka |
| Sutuoktinis (-ė) | Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės |
| Vaikai | Vilhelmas Povilas Radvila Ferdinandas Radvila Boguslavas Frederikas Radvila Vladislovas Radvila Elzė Radvilaitė Vanda Radvilaitė |
| Poznanės didžiosios kunigaikštystės gubernatorius | |
| Valdė | 1815 m. − 1830 m. (~15 metų) |
| Ankstesnis | pareigos įkurtos |
| Vėlesnis | Eduard Heinrich Flottwell |
| Žymūs apdovanojimai | |
    | |
 Vikiteka |
Antanas Henrikas Radvila |
Antanas Henrikas Radvila (lenk. Antoni Henryk Radziwiłł, 1775 m. birželio 13 d. Vilniuje – 1833 m. balandžio 7 d. Berlyne) – didikas, kompozitorius, violončelininkas, Poznanės didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos Šidlavos šakos,[1] tėvas Mykolas Jeronimas Radvila, motina Helena Pšezdecka. Broliai Liudvikas Mikalojus Radvila, Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila, Andrius Valentinas Radvila.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmona Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės (Fryderyka Dorota Ludwika Hohenzollern, 1770–1836 m.), Prūsijos karaliaus Frydricho II Didžiojo sesuo.
Sūnūs Vilhelmas Povilas Radvila, Ferdinandas Radvila, Boguslavas Frederikas Radvila, Vladislovas Radvila. Dukterys Elzė Radvilaitė (Eliza Radziwiłłówna, 1803–1834 m.), pirmoji Vokietijos kaizerio Vilhelmo I meilė ir Vanda Radvilaitė, Adomo Konstantino Čartoryskio žmona. Vaikai pradėjo vokiškąją Radvilų giminės šaką.
Jaunystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslo metai prabėgo Berlyne, kur jam patiko tvarka ir drausmė, ko nebuvo tuometinėje Lenkijos visuomenėje, draskomoje iš užsienio inspiruojamų ir vidinių rietenų. Tuomet užsimezgė ir pažintys su būsimaisiais Prūsijos valstybiniais ir kariniais veikėjais. 1796 m. vedė Ferdinando Augusto Hohencolerno dukrą, suartėjo su jos gimine ir kartu puoselėjo eilę planų sustiprinti Prūsijos ir Lenkijos bendradarbiavimą.
Nors 1806–1807 m. ir nepavyko planai kartu su Prūsija pasipriešinti Napoleonui Prūsijoje, nes didysis Prancūzijos karvedys Lenkijoje žadino tikėjimą valstybės atkūrimu, nors 1813 m. nepavyko įkalbėti, kad Varšuvos kunigaikštystės lyderis Juozapas Poniatovskis pereitų į Prūsijos-Rusijos pusę, jis visada liko ištikimas jaunystėje susiformavusiai nuostatai, kad lenkai turi bendradarbiauti su Prūsijos valdžia.
Vietininkas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1815 m. po taikos kongreso tapo Prūsijos valstybės tarybos nariu ir buvo paskirtas pirmuoju ir vieninteliu autonominės Poznanės didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiu-vietininku. Nors tai buvo daugiau reperezentacinės pareigos, bent iš pradžių turėjo didelę politinę įtaką. Tik gerokai vėliau jo valdžia buvo apribota Berlynu. Lenkijos istorikų nuomone, tik jo netvirtas charakteris, ilgi svarstymai priimant sprendimus leido lenkams išvengti germanizacijos, kuri tuo metu palietė senuosius Prūsijos gyventojus.
1830-1831 m. sukilimas Lenkijos karalystėje ir tai, kad jame dalyvavo brolis, užbaigė jo politinę karjerą. Vasalinė Poznanės kunigaikštytė buvo likviduota. Tačiau Antanas Henrikas Radvila paliko gilų pėdsaką Poznanės kultūriniame gyvenime. 1817, 1823, 1824 ir 1829 m. Poznanėje surengė lenkų meno parodas, nors tai ir nepatiko jo ponams Prūsijoje. 1829 m. gegužės 19 d. Poznanėje koncertavo jo draugas Nikolo Paganinis. Jo žmona 1830 m. Poznanėje pastatė mergaičių mokyklą, kurią pavadino savo motinos, Viurtembergo kunigaikštytės Luizos vardu. Mokykla veikė iki 1919 m.
Muzikas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo talentingas kompozitorius, violončelistas, gitaristas ir dainininkas. Jo draugai buvo poetas Johanas Volfgangas Getė, kompozitorius Liudvigas van Bethovenas, kuris jam netgi paskyrė savo uvertiūrą (vok. Zur Namensfeier, opus 115). Jo Berlyno rūmai, kuriuose nuo 1875 m. įsikūrė Reicho kanceliarija, kuriuose gyveno Bismarkas ir Hitleris, tais laikais buvo muzikos, teatro, literatūros šventovė.
Kita panaši vieta buvo rūmai Antonine, (dab. Didžiosios Lenkijos vaivadija), kuriuose dukart, 1827 ir 1829 m. svačiavosi ir dirbo Frederikas Šopenas, jam dedikavęs Introdukciją ir Polonezą violončelei ir fortepijonui (opus 3). 1828 m. spalio 2 d. Šopenas koncertavo ir Poznanės vietininko rūmuose.
Antanas Henrikas Radvila vietą muzikos istorijoje išsikovojo vien muzika Getės „Faustui“, parašyta 1808–1828 m. ir atlikta viešai tik po jo mirties, 1835 m. Berlyne. Be to sukūrė keliolika dainų.
Be to, jis garsėjo ir kaip piešėjas bei akvarelės meistras. Paliko keliolika, daugiausia aristokratijos atstovų portretų.
Su žmona palaidotas Poznanės arkikatedroje. Jo garbei kasmet Antonine vyksta tarptautinis festivalis „Šopenas rudens spalvose“.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antanas Henrikas Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba
| |||||||||||||||||||||||