Pereiti prie turinio

Agamemnono pasiuntiniai pas Achilą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Agamemnono pasiuntiniai pas Achilą, 1801 m., Nacionalinė dailės mokykla, Paryžius, Prancūzija.

Agamemnono pasiuntiniai pas Achilą (pranc. Achille recevant les envoyés d'Agamemnon) – Žano Ogiusto Dominiko Engro aliejinės tapybos darbas, nutapytas 1801 m. Paveikslo matmenys: 110 × 155 cm. Skirtas prestižinėms Prix de Rome (Romos prizo) varžyboms. Eksponuojamas Nacionalinėje dailės mokykloje (École nationale supérieure des beaux-arts), Paryžiuje. Sumažinta paveikslo versija saugoma Nacionaliniame Stokholmo muziejuje.[1]

Achilas ir Patroklas, detalė

Paveikslas vaizduoja epizodą iš Senovės graikų poeto Homero poemos „Iliada“, kuriame karvedys Achilas atsisako klausyti Mikėnų karaliaus Agamemnono pasiuntinių, prašančių jį sugrįžti į Trojos karą.

Šiuo paveikslu Ž. O. D. Engras demonstravo savo meistriškumą atvaizduoti žmogaus figūras klasikinės istorijos paveikslų siužetuose. Pasiuntinių būryje stovintis Itakės valdovas Odisėjas, vaizduojamas apsisiautęs raudonu apsiaustu, buvo paveikslo temai nukopijuotas nuo pseudo – Fidijo skulptūros.

Paveikslas yra neoklasicistinio stiliaus ir priklauso prancūzų klasicistinio tapytojo Žako Lui Davido mokyklai, kurio studiją Ž. O. D. Engras lankė. Taip pat didelės įtakos turėjo John Flaxman kūryba, kurio darbai buvo demonstruoti Pirmojoje Paryžiaus parodoje. Už šį kūrinį varžybose tapytojas laimėjo antrąją vietą ir gavo stipendiją studijuoti Romoje Vila Medici, garsiausioje prancūzų meno mokykloje Italijoje. Pirmąją varžybų vietą laimėjo būsimasis prancūzų istorinio žanro tapytojas bei litografas Žiulis Antuanas Votieras (Jules Antoine Vauthier, 17741832).

  1. „Akilles mottager i sitt tält Agamemnons sändebud“. collection.nationalmuseum.se (švedų). Nuoroda tikrinta 2024-10-04.