Ėdžios

Ėdžios (gardės, užėdis,^[1] užėdės) – įrenginys gyvuliams šerti. Paprastai ėdžios būna stacionarios ir kilnojamos, vienpusės arba dvipusės, individualios arba grupinės. Stacionarios ėdžios įrengiamos tvartuose – tai gulsčios kopėčios (gardės, vežėčios), tvirtinamos prie sienos, o viršuje paliekamas tarpą pašarui (šienui) sudėti. Taip pat būna sudvigubintos kopėčios (prakartas), pastatomos ant pėdžių ar pakabinamos ant virvių. Ėdžios įrengiamos ir lauke (laukiniams žvėrims, elniams šerti).^[2]

Ėdžios tebenaudojamos arkliams, avims, karvėms šerti.

Šaltiniai

↑ ùžėdis. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
↑ Irena Regina Merkienė, Vytautas Štuikys. ėdžios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

Vikiteka: Ėdžios – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] ùžėdis. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.

[2] Irena Regina Merkienė, Vytautas Štuikys. ėdžios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[1]

[2]