Čandrasekaro riba
Čandrasekaro riba – didžiausia nesisukančios žvaigždės baltosios nykštukės masė. Ši masė priklauso nuo cheminės sudėties. Jei žvaigždę sudaro helis, ji lygi 1,44 M☉ , jei anglis - 1,40 M☉ , jei geležis – 1,11 M☉ . Žvaigždės masė yra didesnė, jei baltoji nykštukė turi labai greitai besisukančią šerdį.
Lengvesės nei Čandrasekaro riba baltosios nykštukės yra stabilios, nes jų gravitacinį traukimąsi sustabdo išsigimusių elektroninių dujų slėgis. Tai yra kvantinės mechanikos efektas, atsirandantis dėl Paulio draudimo principo - du elektronai (fermionai) negali tuo pat metu užimti tos pačios būsenos. Jei masė viršija Čandrasekaro ribą, šis slėgis traukimosi nesustabdo ir žvaigždė vystosi į kitokį objektą: neutroninę žvaigždę, juodąją bedugnę ar panašiai.[1]
Pavadinta pagal astronomą Subramanjaną Čandrasekarą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.
|
Šis straipsnis apie žvaigždę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |