Sakinimas

Sakinimas

Sakintoje pušyje likę rėžiai

Sakinimas – sakų gavyba pažeidžiant augančių medžių kamienus. Dažniausiai sakinami spygliuočiai medžiai, ypač, pušys. Sakinimas skirstomas į trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (ilgesnį kaip 5 metai) ir ilgalaikį (30–40 metų) sakinimą. Procesas gali būti vykdomas natūraliai arba sutepant rėžius cheminiais stimuliatoriais.

Pirmiausia nužievinamas tam tikras pušies kamieno plotą (gali būti iš vienos pusės arba iš abiejų, priklausomai nuo medžio). Tada suraižomas su specialiu rėžtuku, padaromi grioveliai sakams nutekėti. Pritaisomi specialūs sakų surinkimo indeliai (būdavo moliniai ir metaliniai). Tą patį medį sakindavo keletą metų, todėl išraižytas plotas išaugdavo nuo 0,5 metro iki 3 metrų. Sakai buvo surenkami į kibirus, grūdami, kad būtų skystesni ir pilami į statines. Po kaimus važinėjo surinkėjai, kurie pilnas statines veždavo į punktus. Vėliau pradėta rėžius tepti sieros rūgštimi, kad neužgytų ir paskatintų sakų bėgimą.

Lietuvoje pušų sakinimas pradėtas vokiečių valdžios 1916–1917 m. Verslinė sakų ruoša plėtota nuo 1935 m. sakinant dažniausiai 10–15 m. pušis prieš kirtimą ir taikant abi sakinimo rūšis. TSRS laikais, įsteigus Vilniaus ir Kauno specializuotus miško chemijos ūkius, pušynai sakinti ypač sparčiai. Pušų sakų reikėjo terpentino ir kanifolijos pramonei. Darbų mastai pradėjo didėti nuo 1949 m. XX a. pabaigoje pradėjus gaminti daugiau sintetinių medžiagų, rūpinantis gamtos apsauga, pušų sakinimas buvo nutrauktas. Iš sakų buvo gaminamas tepalas batams, ratams, grindims – vaškas, kremai rankoms ir veidui. Pušų sakinimas vykdytas iki 1994 m. (kai buvo panaikinti Vilniaus ir Kauno miško chemijos ūkiai).

Literatūra

• Jonas Račinskas. Sakinimas. Vilnius: Akademia, 1995.

• 
  Indeliai sakinimui (Portugalija)
• 
  Pušų sakinimas Floridoje 1936 m.
• 
  Sakinimo darbai JAV XIX a. pab.