Peržiūrėti šaltinį Sąmonė

[[File:RobertFuddBewusstsein17Jh.png|thumb|Žmogaus sąmonė. XVII a. anglų gydytojo [[Robert Fludd|R. Flado]] piešinys]]

'''Sąmonė''' ({{La|conscientia}} – „žinojimas kartu“) – [[psichika|psichikos]] dalis, apimanti įvairias psichikos būsenas, [[mintis]], [[emocijos|emocijas]], [[suvokimas|suvokimą]] ir [[prisiminimai|prisiminimus]]. Sąmonė yra intencionali, nukreipta į išorinį, iš dalies – į [[subjektas|subjekto]] vidinį pasaulį ([[savimonė]]).

[[2012]] m. [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universiteto]] neuromokslininkai pasirašė Kembridžo sąmonės deklaraciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20131109230457/http://fcmconference.org/img/CambridgeDeclarationOnConsciousness.pdf The Cambridge Declaration on Consciousness] (Archive). 2012-07-07, written by Philip Low and edited by Jaak Panksepp, Diana Reiss, David Edelman, Bruno Van Swinderen, Philip Low and Christof Koch. University of Cambridge.</ref> Šia deklaracija jie įvardijo pagrindines žinias apie žmogaus ir gyvūnų sąmonę, kurios yra nustatytos moksliniuose tyrimuose. Jų nuomone, emocinėms būsenoms patirti nėra būtina [[naujoji žievė]] – gyvūnų tyrimai atskleidžia, kad gyvūnai turi neuroanatomines, neurochemines, neurofiziologines struktūras, kurios rodo sąmoningas būsenas ir elgseną su ketinimais, o šie įrodymai veda link supratimo, kad sąmonę kaip neurologinį substratą turi ne tik žmonės, bet ir visi [[žinduoliai]] bei [[paukščiai]], taip pat ir kai kurie kiti gyvūnai (pvz., [[aštuonkojai]]).

[[Vaizdas:Frans Hals - Portret van René Descartes.jpg|thumb|left|[[Renė Dekartas]] – XVII a. prancūzų filosofas, įvedęs sąmonės sąvoką į mokslinį diskursą]]

== Etimologija ==

Terminas „sąmonė“ buvo pasiūlytas [[Krisitijanas Volfas|Kristijano Volfo]] kaip kitas lotyniškojo ''conscientia'' vertimo variantas. Lotyniškasis terminas anksčiau reiškė sąžinę. Bendrąja prasme pirmą kartą panaudojo filosofas [[Renė Dekartas]].

== Neurologija ==

Pagrindinė neurologinių sąmonės tyrinėjimų kryptis yra sąmonės neuroninės koreliacijos. Tam tikroms sąmonės būsenoms bandoma priešpastatyti neuroninį substratą. Šios koreliacijos paieškai trukdo faktas, kad atskiros smegenų dalys (arealai) atsako už skirtingas funkcijas. Žinoma, kad [[Broca centras]] (taip pat [[Brodmano arealas]] Nr. 44 ir 45) iš esmės atsako už kalbą. Šių regionų sužalojimai sąlygoja kalbos sutrikimus, vad. [[Brokos afazija]].

Aktyvumo matavimai, aktyvizuojant kalbos funkcijas, rodo atitinkamai padidėjusį aktyvumą šioje smegenų dalyje. Stimuliacija gali sąlygoti didelius kalbos sutrikimus. Tačiau toks funkcinis smegenų regionų ir sąmonės būsenų priskyrimas yra sąlyginis, kadangi dirginimai apdirbami vienu metu daugelyje smegenų arealų. Toks priskyrimas tokiu atveju turi daugiausia tik euristinę reikšmę.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Pasąmonė]]
* [[Viršsąmonė]]
* [[Sąmonės filosofija]]
* [[Psichika]]
* [[Skandha#Sąmonė - penktasis asmens darinys .28vidžniana.29|Sąmonė budizme]]

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{Vikižodynas|sąmonė|no=T}}
{{Vikicitatos}}

[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Neurologija]]