Peržiūrėti šaltinį Notanga

[[Vaizdas:Prūsų_žemės_XIII_amžiuje.svg|miniatiūra|295x295px|Prūsų žemės XIII amžiuje]]
'''Notanga''' ([[prūsų kalba|prūs.]] ''Nātanga'') – prūsų žemė už Varmės iki Priegliaus ir Alnos.<ref>[[Zigmas Zinkevičius]]. Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.46. ISBN 978-5-420-01724-1</ref> Šiaurėje Priegliaus upė skyrė nuo [[Semba|Sembos]], pietvakariuose ribojosi su [[Varmė|Varme]], pietuose nuo [[Barta|Bartos]] skyrė [[Alna (upė)|Alna]]. Notanga siekė ir Baltijos pakrantę ([[Aistmarės]]). Joje gyveno prūsų gentis [[notangai]]. Notangos šiaurinei daliai priklausė Seilavos balynas su iš jo ištekančiu Frišingu (Virsingu) bei šio upyno upėmis – Stradiku ir Pasmara.

Pavadinimo reikšmė prūsų kalba neaiški.

== Istorija ==

1231 m. Notangą tarp savo valdų pirmą kartą mini Danijos karalius Voldemaras II. Pirmąjį kryžiuočių žygį į Notangą organizavo vice-landmeisteris Berlevinas fon Freibergas (Berlewin von Freiberg). Atvykę dviem laivais kryžiuočiai išsilaipino prie Honedos miesto ir užėmė keletą prūsų gyvenviečių. Po to juos užpuolė ir išžudė notangai, išsigelbėti pavyko tik laivų ekipažams. 1239 m. Berlevinas fon Freibergas suorganizavo naują žygį prieš Notangą, kurio metu kryžiuočiai užėmė [[Balgos pilis|Honedą]]. Vado Pijopo vadovaujami varmiai ir notangai apsiautė pilį, bet jos paimti nepavyko.

Notanga – prūsų sukilėlių vado [[Herkus Mantas|Herkaus Manto]] gimtinė.

Nuo XIV a. Notangoje prasidėjo masinė vokiečių kolonizacija.

== Nuorodos ==
{{reflist}}

{{Baltų žemės}}
{{istorija-stub}}
[[Kategorija:Prūsų žemės]]