Galvinis vikšris
| Juncus capitatus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Galvinis vikšris (Juncus capitatus) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Isolepis setacea Christian Ehrenfried Weigel [1] |
Galvinis vikšris (Juncus capitatus) – vikšrinių (Juncaceae) šeimos vikšrių (Juncus) genties augalų rūšis, paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienmetis, 5–15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai laibi, prie žemės šakoti. Žiedai po kelis susitelkę į žvaigždiškas galvutes stiebų viršūnėse. Žydi birželio–rugsėjo mėn. Auga drėgnose ganyklose ir dirbamuose laukuose, laikinai užliejamuose jų plotuose, smėlynų lomose, ant lauko keliukų. Augalas siejamas su nederlingų drėgnų smėlio dirvožemių Isoeto–Nanojuncetea klasės bendrijomis. Augalų gausą tiesiogiai lemia meteorologinės sąlygos – drėgnomis vasaromis, ypač antroje vegetacijos sezono pusėje, augavietės dera gausiau.
Populiacija Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje galvinis vikšris nuo 1981 m. įrašytas į Saugomų augalų rūšių sąrašus.[2]
Ankstesnės radavietės nustatytos pietiniuose rajonuose, vėliau šių augalų aptikta Skuodo, Klaipėdos, Jonavos, Trakų rajonuose. Buvusi gausi populiacija pajūrio smėlynų keliukuose ir ties Šaipiais (Klaipėdos raj.) beveik sunykusi – ją baigia išstumti susiverianti daugiamečių psamofitų velėna. [3] Grėsmę kelia mažėjantis lauko keliukų tinklas sausinamuose ir išlyginamuose laukuose, pasėlių priežiūrai taikomos pažangios technologijos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.theplantlist.org/tpl1.1/search?q=Juncus+capitatus
- ↑ Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 578 p. ISBN 978-9955-692-71-3
