Atomas

Atomas (gr. άτομος – nedalus) – mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes. Atomo dydis yra apie 0,1 nanometro. Viename kubiniame metre telpa apie 10³⁰ atomų.

Sąvoką „atomas“ dar V a. pr. m. e. įvedė graikų filosofas Demokritas Abderietis. Pagal jo teoriją, visa medžiaga susideda iš įvairių tipų smulkių dalelių, besiskiriančių savo forma ir dydžiu, kurių nebeįmanoma dar labiau suskaidyti bei sunaikinti.

Atomas buvo laikomas elementariausia medžiagos dalele iki pat 1897 m., kai anglų fizikas Dž. Dž.Tompsonas įrodė kad egzistuoja smulkesnės už atomą dalelės – elektronai. Chemijoje atomas apibrėžiamas kaip mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė. Chemijai sudėtinga sistema yra molekulė. Tuo tarpu fizika smulkiai nagrinėja atomo struktūrą, molekulė fizikos moksle – tai elementari sistema.

Atomo sandara

Atomas - mažiausia elemento dalelė, kurios spindulys svyruoja nuo 0,53 x 10^{-10 m.} (vandenilio) iki 2,7 x 10^-10 m. (urano atomo). Didžioji atomo masės dalis - 10 ^-14 - 10^-15 m spindulio branduolyje, kurį sudaro teigiami protonai ir neutralaus krūvio neutronai, o aplink branduolį skrieja neigiamo krūvio dalelės - elektronai.

Neutraliame atome protonų skaičius branduolyje yra lygus elektronų skaičiui ir atitinka cheminio elemento atominį numerį. Atomui netekus vieno ar daugiau elektronų, atomas tampa teigiamu jonu, kadangi krūvis dėl didesnio protono skaičiaus tampa teigiamu. Kai prisijungiami papildomi elektronai, atomas virsta neigiamu jonu. To paties cheminio elemento atomai, turintys skirtingą neutronų skaičių branduolyje vadinami izotopais. Šiuo metu žinomi 112 cheminių elementų atomai.

Atomą sudarančių elementariųjų dalelių savybės

Dalelė	Krūvis		Masė
	C (kulonas)	sąl.vnt.	g	a.m.v. (atominis masės vienetas) 1 a.m.v. = 1,6605655 × 10-24 g
Elektronas	-1,6021892 × 10-19	-1	9,109534 × 10-28	0,00055
Protonas	1,6021892 × 10-19	+1	1,672648 × 10-24	1,00759
Neutronas	0	0	1,674954 × 10-24	1,008665

Vikižodynas