Pereiti prie turinio

Žvalgyba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: be:Шпіянаж
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas.
 
(nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 7 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:VSD out by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|[[VSD]] – pagrindinė Lietuvos žvalgybos įstaiga]]
'''Žvalgyba''' – informacijos apie priešininką, konkurentą arba siekiant užsitikrinti saugumą, įgyti privalumų, surinkimo [[teorija]] ir [[praktika]]. Valstybės teorijoje bei dalykinėje literatūroje žvalgyba yra žvalgybos tarnybų veikla, skirta ginti asmens, visuomenės ir valstybės saugumui nuo išorės grėsmių, naudojant operatyvinės veiklos, specialiuosius bei kitus metodus ir priemones.


'''Žvalgyba''' – svarbios [[Informacija|informacijos]] rinkimo [[teorija]] su [[praktika]]. Informacija gali būti apie konkurentą/priešą, nedraugišką valstybę. Siekia užtikrinti saugumą, įgyti privalumų. Būna profesionali ar mėgėjiška, privati ar valstybinė.
Žvalgybos priešingybė – '''[[kontržvalgyba]]''', veikla, kuria siekiama užkirsti kelią žvalgybinei veiklai.

Valstybinė '''žvalgyba''' – [[Slaptosios tarnybos|slaptosios tarnybos]] darbas, ginantis šalies žmones nuo užsienio grėsmių. Naudoja [[Operatyvinė veikla|operatyvinės veiklos]] ir [[Žvalgybos agentūra|žvalgybos agentūrų]] būdus.

[[Antonimas]] – '''[[kontržvalgyba]]''', t. y. trukdymas žvalgybai ir [[Žvalgybininkas|žvalgų]] gaudymas.


== Veikla ==
== Veikla ==
Informacijos rinkimas, tyrimas ir pateikimas, skirtas šalies saugumui užtikrinti. Renkami duomenys apie valstybių/organizacijų/žmonių realias ir potencialias galimybes, poelgius/planus, keliančius/kelsiančius grėsmės, pavojų, kiti šalies saugumui svarbūs duomenys.


Žvalgybos veikla – žvalgybos informacijos rinkimas, apdorojimas ir analizė bei kita žvalgybos tarnybos veikla, skirta nacionaliniam saugumui užtikrinti. Žvalgyba gali būti tiek profesionali, tiek ir mėgėjiška. Pagal vykdymo subjektus – [[karinė žvalgyba]], [[atominė žvalgyba]], valstybinė, tarptautinė, privati, [[ekonominė žvalgyba]], verslo, [[konkurencinė žvalgyba]] ir kt.
Pagal subjektus – [[karinė žvalgyba]], [[atominė žvalgyba]], valstybinė/tarptautinė, [[ekonominė žvalgyba|ekonominė/konkurencinė verslo]] ir kt.

Žvalgybos metu gali būti renkama tokia informacija kaip, pavyzdžiui, duomenys apie užsienio valstybių, organizacijų, asmenų realias ar potencialias galimybes, veiksmus, planus ar ketinimus, keliančius ar galinčius kelti grėsmių, rizikos veiksnių ar pavojų valstybei iš užsienio, taip pat kiti duomenys, turintys reikšmės nacionaliniam saugumui užtikrinti.


== Tikslai ==
== Tikslai ==
* Informuoti institucijas;

* Sudaryti palankias sąlygas saugumo/užsienio politikai;
Pagrindiniai žvalgybos veiklos tikslai yra šie:
* Nustatyti/mažinti/šalinti grėsmes, rizikos veiksnius.
* aprūpinti saugumą užtikrinančias valstybės institucijas žvalgybos informacija, reikalinga jų funkcijoms atlikti;
* sudaryti palankias sąlygas saugumo ir užsienio politikos priemonėms įgyvendinti;
nustatyti, mažinti ar šalinti saugumui iš užsienio kylančias grėsmes bei rizikos veiksnius.


== Subjektai ==
== Subjektai ==
Vykdo [[Žvalgybos tarnyba|žvalgybos tarnybos]], t. y. tam skirtos valstybinės įstaigos, kurioms leista/liepta vykdyti žvalgybą. Tuo nuolat užsiima [[slaptosios tarnybos]] ir [[Žvalgybos tarnyba|žvalgybos tarnybos]]
Žvalgybos veiklą vykdo įvairios tarnybos; valstybiniu lygmeniu tai yra specialius įgaliojimus turintis valstybės institucijos, kuriai yra pavesta vykdyti žvalgybos veiklą, padalinys (padaliniai).


Asmuo, renkantis informaciją, vad. [[žvalgas]], [[šnipas]]. Profesionalią žvalgybą vykdo [[specialiosios tarnybos|specialiosios]] ir [[slaptosios tarnybos]]. Joms padeda priedangos organizacijos, užtikrinančios arba sudarančios sąlygas žvalgybos veiklai (įmonė, įstaiga, organizacija ar jos padalinys, atliekantis viešo (pvz., sporto veikla) ar privataus pobūdžio (verslo etc.) funkcijas.
Asmuo, renkantis informaciją, vad. [[žvalgybiningas]], [[žvalgas]], [[šnipas]]. Jiems padeda [[informatorius|informatoriai]] – žmogės, slaptai bendradarbiaujantys su [[žvalgybos tarnyba]]. Dar padeda priedangos organizacijos, užtikrinančios ar sudarančios sąlygas žvalgybai (įmonė, įstaiga, organizacija ar jos padalinys, atliekantis viešo (pvz. sporto veikla) ar privataus pobūdžio (pvz. verslo) funkcijas.

Taip pat gali padėti žvalgybos slaptasis bendradarbis (žvalgybos bendradarbis) – asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su [[žvalgybos tarnyba]].


== Lietuvoje ==
== Lietuvoje ==
Žvalgybos tarnybas turi šios Lietuvos institucijos:
Lietuvišką žvalgybą apibrėžia [[Žvalgybos įstatymas]]. [[Žvalgybos tarnyba]]s turi tokios Lietuvos įstaigos:
* [[VSD]];
* [[Valstybės saugumo departamentas]];
* [[AOTD]].
* [[Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas]] prie [[Krašto apsaugos ministerija|KAM]].
Žvalgybos tarnybų veiklą koordinuoja [[Valstybės gynimo taryba]].
Jas koordinuoja [[Valstybės gynimo taryba]].


Tarnybų sąveiką sprendžia [[Krašto apsaugos ministras]] ir [[VSD]] [[generalinis direktorius]]. Jie, atsižvelgdami į žvalgybos tarnybų pagrindines veiklos sritis, Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikius, nustato užduotis savo įstaigoms.
Žvalgybos tarnybų sąveikos ir bendradarbiavimo klausimus sprendžia krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius.


Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos padeda [[Žvalgybos tarnyba|žvalgybos tarnyboms]].
Atsižvelgdami į žvalgybos tarnybų pagrindines veiklos sritis, Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikius, krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius nustato užduotis pavaldžioms žvalgybos tarnyboms.


=== Kontrolė ===
Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos teikia pagalbą žvalgybos tarnyboms, reikalingą žvalgybos veiklos užduotims vykdyti.
VSD ir AOTD parlamentinę kontrolę atitinkamai vykdo Seimo [[Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas|Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto]] Saugumo ir Gynybos pakomitečiai. nariai turi leidimą dirbti su [[įslaptinta informacija]] ([[slaptumo žyma]] „[[Visiškai slaptai]]“).


Pakomitečiai bendruosius [[Žvalgybos tarnyba|žvalgybos tarnybų]] klausimus svarsto uždaruose posėdžiuose.
VSD ir AOTD žvalgybos tarnybų veiklos parlamentinę kontrolę atitinkamai vykdo Seimo [[Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas|Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto]] Saugumo ir Gynybos pakomitečiai, kurių nariai yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „[[Visiškai slaptai]]“.

Pakomitečiai bendruosius žvalgybos tarnybų veiklos klausimus svarsto uždaruose posėdžiuose. Žvalgybos veiklą Lietuvoje reglamentuoja [[Žvalgybos įstatymas]].


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

* [http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=171400 LR Žvalgybos įstatymas]
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=171400 LR Žvalgybos įstatymas]


[[Kategorija:Žvalgyba| ]]
[[Kategorija:Žvalgyba| ]]

[[ar:تجسس]]
[[ast:Espionax]]
[[be:Шпіянаж]]
[[be-x-old:Шпіянаж]]
[[bg:Шпионаж]]
[[bo:ཉུལ་ཞིབ་པ།]]
[[ca:Espionatge]]
[[cs:Špionáž]]
[[da:Spionage]]
[[de:Spionage]]
[[en:Espionage]]
[[eo:Spionado]]
[[es:Espionaje]]
[[fa:جاسوسی]]
[[fi:Vakoilu]]
[[he:ריגול]]
[[hi:चर कार्य]]
[[hr:Špijunaža]]
[[id:Spionase]]
[[is:Njósnir]]
[[it:Spionaggio]]
[[ja:スパイ]]
[[ka:შპიონაჟი]]
[[ko:간첩 행위]]
[[nn:Spionasje]]
[[no:Spionasje]]
[[pl:Szpiegostwo]]
[[pt:Espionagem]]
[[ru:Шпионаж]]
[[scn:Spiunaggiu]]
[[simple:Espionage]]
[[sl:Vohunstvo]]
[[sr:Шпијунажа]]
[[sv:Spioneri]]
[[th:จารกรรม]]
[[uk:Шпигунство]]
[[vi:Gián điệp]]
[[yi:שפיאנאזש]]
[[zh:间谍]]

Dabartinė 20:26, 17 spalio 2023 versija

VSD – pagrindinė Lietuvos žvalgybos įstaiga

Žvalgyba – svarbios informacijos rinkimo teorija su praktika. Informacija gali būti apie konkurentą/priešą, nedraugišką valstybę. Siekia užtikrinti saugumą, įgyti privalumų. Būna profesionali ar mėgėjiška, privati ar valstybinė.

Valstybinė žvalgybaslaptosios tarnybos darbas, ginantis šalies žmones nuo užsienio grėsmių. Naudoja operatyvinės veiklos ir žvalgybos agentūrų būdus.

Antonimaskontržvalgyba, t. y. trukdymas žvalgybai ir žvalgų gaudymas.

Informacijos rinkimas, tyrimas ir pateikimas, skirtas šalies saugumui užtikrinti. Renkami duomenys apie valstybių/organizacijų/žmonių realias ir potencialias galimybes, poelgius/planus, keliančius/kelsiančius grėsmės, pavojų, kiti šalies saugumui svarbūs duomenys.

Pagal subjektus – karinė žvalgyba, atominė žvalgyba, valstybinė/tarptautinė, ekonominė/konkurencinė verslo ir kt.

  • Informuoti institucijas;
  • Sudaryti palankias sąlygas saugumo/užsienio politikai;
  • Nustatyti/mažinti/šalinti grėsmes, rizikos veiksnius.

Vykdo žvalgybos tarnybos, t. y. tam skirtos valstybinės įstaigos, kurioms leista/liepta vykdyti žvalgybą. Tuo nuolat užsiima slaptosios tarnybos ir žvalgybos tarnybos

Asmuo, renkantis informaciją, vad. žvalgybiningas, žvalgas, šnipas. Jiems padeda informatoriai – žmogės, slaptai bendradarbiaujantys su žvalgybos tarnyba. Dar padeda priedangos organizacijos, užtikrinančios ar sudarančios sąlygas žvalgybai (įmonė, įstaiga, organizacija ar jos padalinys, atliekantis viešo (pvz. sporto veikla) ar privataus pobūdžio (pvz. verslo) funkcijas.

Lietuvišką žvalgybą apibrėžia Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos tarnybas turi tokios Lietuvos įstaigos:

Jas koordinuoja Valstybės gynimo taryba.

Tarnybų sąveiką sprendžia Krašto apsaugos ministras ir VSD generalinis direktorius. Jie, atsižvelgdami į žvalgybos tarnybų pagrindines veiklos sritis, Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikius, nustato užduotis savo įstaigoms.

Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos padeda žvalgybos tarnyboms.

VSD ir AOTD parlamentinę kontrolę atitinkamai vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo ir Gynybos pakomitečiai. Jų nariai turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija (slaptumo žymaVisiškai slaptai“).

Pakomitečiai bendruosius žvalgybos tarnybų klausimus svarsto uždaruose posėdžiuose.