Serbų respublika
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Serbų Respublikos himnas | |
| |
| Serbų Respublika Europos politiniame žemėlapyje | |
| Sostinė | (de jure) Sarajevas, (de facto) Banja Luka |
| Oficialios kalbos | serbų, bosnių ir kroatų |
| Valdymas | |
| - Prezidentas | Igor Radojičić |
| - Premjeras | Milorad Dodik |
| Plotas | |
| – Visas | 25 053 km² |
| – Vanduo (%) | n/d |
| Gyventojai | |
| – 2006 est. | 1 600 000 |
| – Gyventojų tankumas | 60 žm./km² |
| – Etninė sudėtis (2006 apsk.) |
serbai: 88 % bosniai: 11 % kiti: 1 % |
| Valiuta | Bosnijos markė {KM} |
| Laiko zona | (UTC +1) |
Serbų Respublika (serb. Република Српска, kro., bosn. Republika Srpska) – vienas iš dviejų politinių darinių, sudarantis Bosniją ir Hercegoviną. Likusi šalies dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Juridinė Serbų Respublikos sostinė – Sarajevas, tačiau faktinė – Banja Luka.
Istorija
redaguoti1991 m. žlungant Jugoslavijos federacijai susikūrė Bosnijos serbų asamblėja, atstovaujanti Bosnijoje gyvenantiems serbams. Dauguma serbų prieštaravo Bosnijos ir Hercegovinos pasitraukimui iš Jugoslavijos. Bosnijos serbai sudarė apie trečdalį Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų. Radovano Karadžičiaus vadovaujama Serbų Demokratų partija ėmė formuoti Serbų autonomines provincijas Bosnijos sudėtyje. 1991 m. Bosnijos serbai surengė referendumą, kuriame pasisakė už pasilikimą Serbijoje. 1992 m. sausio 9 d. Bosnijos serbų asamblėja paskelbė Serbų tautos respubliką Bosnijoje ir Hercegovinoje (Република српског народа Босне и Херцеговина). Pagal vasario 28 d. patvirtintą konstituciją, visos Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos, kurių daugumą gyventojų sudaro serbai, turi pasilikti Jugoslavijos sudėtyje. Bosnija ir Hercegovina pasmerkė tokius Bosnijos serbų veiksmus ir Serbų Respubliką laikė nekonstitucine ir negaliojančia. 1992 m. kovą Bosnija surengė referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jugoslavijos. Dauguma Bosnijos serbų referendumą boikotavo, todėl dauguma balsų buvo už nepriklausomybę. Netrukus Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę. Netrukus į šalį buvo įvestos Jugoslavijos Liaudies Armijos pajėgos. 1992 m. balandžio 7 d. Serbų tautos respublika Bosnijoje ir Hercegovinoje paskelbė nepriklausomybę, o vėliau pavadinimą pakeitė tiesiog į Serbų Respubliką.
1992–1995 m. regione vyko Bosnijos karas. Jugoslavijos pasienyje esanti Serbų Respublika nuolat gavo karinę paramą iš Jugoslavijos vyriausybės. Bosnijos serbai suformavo Serbų Respublikos armiją, visapusiškai remiamą Jugoslavijos. Bosnijos serbai regione pradėjo tautinį valymą ir masinį genocidą (Srebrenicos žudynės), siekdami išnaikinti čia gyvenusius bosnius ir kroatus, griauti jų miestus ir kultūrinį palikimą. Bosniai taip pat vykdė karo nusikaltimus. 1994 m. JTO duomenimis, Serbų Respubliką buvo priversti palikti apie 0,5 mln. ne serbų tautybės gyventojų. 1996 m. 96,8 % Serbų Respublikos gyventojų buvo serbai. 1995 m. išsekus Serbijos karinėms galioms ir prisidėjus NATO taikdariams Serbų Respublika buvo priversta pasiduoti. Pasibaigus karui daugelis Bosnijos serbų vadų paskelbti karo nusikaltėliais. Pagal Daitono taikos sutartį ir vėliau sudarytą naują Bosnijos ir Hercegovinos konstituciją Serbų Respublika tapo lygiaverte Bosnijos ir Hercegovinos dalimi. Dalis karo nusikaltėlių suimta ir perduota Hagos tribunolui, o pagrindinis Bosnijos serbų vadas, Radovanas Karadžičius buvo suimtas 2008 metais ir nuteistas 40 metų laisvės atėmimo bausme.
Po karo dalis bosnių ir kroatų grįžo į savo namus Serbų Respublikoje, neserbų dalis išaugo iki 10 %. Tačiau regione išliko daug etninių problemų ir nacionalizmo židinių. Serbų Respublikai didesnę įtaką darė Serbija, o ne oficiali Sarajevo valdžia. Suklestėjo korupcija. Serbų Respublikoje vis dar gajos nepriklausomybės nuo Bosnijos idėjos.
Geografija
redaguoti
Serbų Respublika užima rytinę Bosnijos ir Hercegovinos dalį (Serbijos pasienyje), ir šiaurinę dalį (Kroatijos pasienyje). Brčko apygardą Serbų Respublika dalijasi su Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Šių administracinių sričių sieną saugo tarptautiniai taikdariai. Didžiąją Serbų Respublikos dalį užima Dinarų kalnai, šiaurėje – Panonijos lyguma. Svarbiausios upės – Drina, Sava, Vrbasas. Serbų Respublika padalinta į 63 savivaldybes.
Didžiausi miestai:
- Banja Luka,
- Rytų Sarajevas,
- Prniavoras,
- Brčkas,
- Bijeljina,
- Prijedoras,
- Trebinė,
- Dobojus,
- Mrkonič Gradas,
- Foča,
- Bilečia,
- Gradiška.
Demografija
redaguotiSerbų Respublika užima 49 % Bosnijos ir Hercegovinos ploto, čia gyvena 34 % šalies gyventojų. Demografiniai duomenys dėl karų, tautinių valymų ir dabartinių etninių nesutarimų nėra patikimi. 2005 m. apskaičiavimais, Serbų Respublikos tautinė sudėtis tokia: