Vasario 28
data
Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | |||
2024 |
Vasario 28 yra 59-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 306 dienos (keliamaisiais metais – 307).
Informacija
redaguotiVardadieniai
redaguotiDraudvilas – Draudvilė – Osvaldas – Ramona – Ramonas – Roma – Romana – Romanas – Romas – Valdas – Vilgarda – Vilgardas – Vilgardė – Žygimantė
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1457 – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Žasliai;
- 1923 – Klaipėdos krašte greta Vokietijos markės kaip vietinė valiuta oficialiai įvestas litas;
- 1988 – Paskelbtas naujosios Lietuvos TSR Konstitucijos projektas;
- 2002 – Pristatyta nevyriausybinė organizacija „Narkomanų tarpusavio pagalbos iniciatyvos“.
Gimimo dienos
redaguoti- 1848 m. – Flavianas Dobrianskis, Lietuvos rusų bibliotekininkas, archeografas, geografas (m. 1919 m.).
- 1881 m. – Juozas Grigaitis, teisininkas, teisėjas; karinis veikėjas, administracijos generolas leitenantas (m. 1947 m.).
- 1886 m. – Albinas Jasenauskas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1973 m.).
- 1904 m. – Antanas Nakas, teisininkas, pianistas, vargonininkas, chorvedys, dailininkas (m. 1978 m.).
- 1919 m. – Marija Kajackaitė-Jučienė, Lietuvos baleto artistė (m. 1979 m.).
- 1922 m. – Jonas Macevičius, Lietuvos filosofas, komunistinis veikėjas, filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1999 m.).
- 1928 m. – Antanas Algimantas Sprindys, Lietuvos architektas.
- 1930 m. – Vytautas Aleksandras Butkus, Lietuvos botanikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2020 m.).
- 1931 m. – Faustas Strolia, smuikininkas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
- 1934 m. – Albinas Albertynas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Jonas Vytautas Urbonas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
- 1939 m. – Jonas Trinkūnas, lietuvių etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis.
- 1941 m. – Teodoras Šimkevičius, inžinierius, pedagogas, technikos mokslų daktaras, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1944 m. – Antanas Puodys, teisininkas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m. – Kazys Rimantas Stanevičius, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1948 m. – Algirdas Žalnierius, Lietuvos archeologas.
- 1951 m. – Rimantas Lazdynas, žurnalistas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Danutė Lapienė-Staponaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1957 m. – Romaldas Gadeikis, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Vytautas Janulionis, Lietuvos dailininkas stiklininkas.
- 1962 m.:
- Rimgaudas Juozapavičius, muzikos mokytojas ir choro dirigentas.
- Robertas Mockus, pianistas, vargonininkas, chorvedys.
- Virginijus Vizbaras, Lietuvos verslo vadybininkas, buvęs Jonavos rajono politinis ir verslo veikėjas.
- 1963 m. – Danguolė Juozapavičienė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1966 m. – Edita Mildažytė, Lietuvos žurnalistė, publicistė, visuomenės veikėja.
- 1967 m. – Edita Paberalienė, Lietuvos ir Elektrėnų politinė bei visuomenės veikėja.
- 1968 m. – Gintautas Šivickas, finansininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1971 m. – Nikolajus Gusevas, Lietuvos sporto, visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1973 m. – Žydrūnas Grinius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1984 m.:
- Laura Asadauskaitė, Lietuvos penkiakovininkė.
- Mindaugas Kalonas, Lietuvos futbolininkas.
- 1986 m.:
- Kazimieras Gnedojus, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
- Mantas Strolia, Lietuvos slidininkas.
Mirtys
redaguoti- 1616 m. – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas (g. 1549 m.).
- 1926 m. – Ferdinandas Frydrichas Radvila, Lenkijos didikas, Vokietijos bei Lenkijos valstybės ir politinis veikėjas (g. 1834 m.).
- 1939 m. – Antanas Raudonis, liaudies skulptorius, knygnešys (g. 1871 m.).
- 1966 m. – Pranas Mažylis, Lietuvos gydytojas akušeris ir ginekologas, profesorius (g. 1885 m.).
- 1969 m. – Mykolas Kaveckis, Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas (g. 1889 m.).
- 1972 m. – Augustinas Gricius, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1899 m.).
- 1986 m. – Povilas Brazdžiūnas, lietuvių fizikas, akademikas, profesorius, vienas fizikos mokslo organizatorių ir daugelio šio mokslo sričių pradininkas Lietuvoje (g. 1897 m.).
- 1987 m. – Ona Razutienė, muzikos ir šokių mokytoja, chorvedė (g. 1908 m.).
- 1994 m. – Lionginas Kunevičius, Lietuvos kunigas, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (g. 1932 m.).
- 2007 m.:
- Andrius Meinorius, Lietuvos pedagogas, Mažeikių raj. visuomenės veikėjas (g. 1961 m.).
- Elena Gineitienė, Lietuvos biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė (g. 1912 m.).
- 2008 m.:
- Aharonas Amiras, žydų rašytojas, poetas, vertėjas (g. 1923 m.).
- Sigitas Gečiauskas, Lietuvos inžinierius radioelektronikas (g. 1934 m.).
- Philip Rabinowitz, Lietuvoje gimęs litvakas, bet vėliau į Pietų Afrikos Respubliką emigravęs sprinteris. 2004 m. liepos 10 d. pateko į Gineso rekordų knygą kaip greičiausias šimtametis įveikęs 200 m ir 100 m distancijos bėgimą.[1] (g. 1904 m.).
- 2009 m. – Birutė Razauskienė-Daukintaitė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1929 m.).
- 2010 m. – Juozas Aputis, Lietuvos prozininkas, vertėjas (g. 1936 m.).
- 2011 m. – Kazimieras Meškauskas, Lietuvos ekonomistas (g. 1917 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1759 – Popiežius Klemensas XIII leido versti Bibliją į kitas kalbas;
- 1776 – Maskvoje įsteigtas Didysis Teatras;
- 1825 – Didžioji Britanija ir Rusija pasirašė sutartį, kuria nustatyta siena tarp Kanados ir Aliaskos, priklausiusios Rusijai;
- 1930 – Turkijos miestai Angora ir Konstantinopolis ėmė vadintis Ankara ir Stambulu;
- 1933 – Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) įtikino Vokietijos prezidentą Hindenburgą pasirašyti dekretą dėl asmens, žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvės atšaukimo;
- 1935 – išrastas nailonas;
- 1948 – Iš Indijos išvesti paskutiniai Didžiosios Britanijos kariai;
- 1991 – Baigėsi 42 dienas trukęs karas Persijos įlankoje;
- 2001 – Egipte musulmonams uždrausta vesti žydes,
- 2013 – Popiežius Benediktas XVI oficialiai atsistatydino iš popiežiaus pareigų.
Gimimo dienos
redaguoti- 1155 m. – Henris Jaunesnysis, Anglijos karaliaus Henrio II sūnus[2] (m. 1183 m.).
- 1877 m. – Anri Eduaras Prosperas Brėjus, prancūzų archeologas, abatas (m. 1961 m.).
- 1896 m. – Philip Showalter Hench, 1950 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1965 m.).
- 1901 m. – Linus Carl Pauling, 1954 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (m. 1994 m.).
- 1915 m. – Peter Brian Medawar, brazilų mokslininkas, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3][5] (m. 1987 m.).
- 1929 m. – Viktoras Nikonovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1993 m.).
- 1930 m. – Leonas Neilas Kuperis, JAV fizikas teoretikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 2024 m.).
- 1940 m. – Čiogjamas Trungpa, budizmo mokytojas, mokslininkas, poetas, vienuoliktasis Trungpa tulku. Jo mokykla Vakaruose vadinama Šambalos budizmu. JAV įsteigė Naropos universitetą (m. 1987 m.).
- 1942 m. – Brian Jones, anglų muzikantas (The Rolling Stones) (nuskendo)[6] (m. 1969 m.).
- 1948 m. – Stivenas Ču, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas, dabartinis energetikos sekretorius.
- 1953 m. – Paul Robin Krugman, JAV ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (2008 m. spalio 13 d.).
- 1960 m. – Dorothy Stratten, kanadiečių modelis (nužudyta) (m. 1980 m.).
- 1966 m. – Philip Reeve, anglų rašytojas ir iliustratorius. Šiuo metu gyvena Dartmore (Dartmore) su žmona Sara ir savo sūnumi Samueliu.
- 1969 m. – Robertas Šonas Leonardas, amerikiečių aktorius, geriausiai žinomas dėl Džeimso Vilsono vaidmens televizijos seriale „Daktaras Hausas“.
- 1971 m. – Chicane, Didžiosios Britanijos elektroninės trance muzikos kūrėjas bei remiksuotojas, po kurio slapyvardžiu slepiasi Nick’as Bracegirdle’as.
- 1978 m. – Rowen Fernández, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir Vokietijos Arminia Bielefeld klubo vartininkas.
- 1979 m.:
- Andrijus Nesmačnas, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Dynamo Kyiv klubo gynėjas.
- Ivo Karlovičius, profesionalus Kroatijos tenisininkas. Jis yra laimėjęs keturis ATP titulus: tris 2007 metais ir vieną 2008 metais. Per savo karjerą Ivo yra nugalėjęs tokius žaidėjus kaip Rodžeris Federeris, Leitonas Hjuvitas, Novakas Džokovičius, Andis Rodikas, Fernanadas Gonzalezas, Žo-Vilfriedas Tsonga ir Džeimsas Bleikas. Šiuo metu jis ATP reitinge užima 37 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo keturioliktoji.
- Sebastjanas Burdė, Formulės 1 lenktynininkas.
- 1980 m.:
- Arnoldas Pranckevičius, Europos Parlamento pirmininko patarėjas, Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
- Piotr Giza, lenkų futbolininkas[7].
- Tayshaun Durell Prince, amerikiečių krepšininkas[8].
- 1985 m.:
- Diego Ribas da Cunha, geriau žinomas kaip Diego, Brazilijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Juventus klube ir Brazilijos futbolo rinktinėje.
- Jelena Jankovič, Serbijos tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
- 1986 m. – Daniel Gibson, JAV krepšininkas, Klyvlendo „Cavaliers“ komandos įžaidėjas.
Neaprašyti
redaguoti- 1901 – profesorius Lainusas Polingas (Linus Pauling), JAV chemikas ir fizikas, 1954 m. apdovanotas Nobelio chemijos premija, 1962 m. – Nobelio taikos premija (m. 1994);
- 1979 – Aleksejus Savrasenka, rusų krepšininkas.
Mirtys
redaguoti- 1648 m. – Kristijonas IV, 1588–1648 m. Danijos ir Norvegijos karalius (g. 1577 m.).
- 1868 m. – Henris Derindžeris, amerikietis ginklininkas, išradęs kišeninius pistoletus derindžerius, gaminęs dvikovų pistoletus ir Kentukio tipo šautuvus (g. 1786 m.).
- 1869 m. – Alphonse de Lamartine, prancūzų poetas[9][10] (g. 1790 m.).
- 1925 m. – Fridrichas Ėbertas, Vokietijos politinis veikėjas, pirmasis prezidentas (g. 1871 m.).
- 1936 m. – Charles Jules Henri Nicolle, 1928 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (g. 1866 m.).
- 1945 m. – Adolfas Ersas, latvių rašytojas (g. 1914 m.).
- 1946 m. – Erikas Adamsonas, vienas talentingiausių XX a. latvių rašytojų, anksti miręs nuo tuberkuliozės (g. 1907 m.).
- 1957 m. – Nilsas Obergas, Švedijos archeologas (g. 1888 m.).
- 1963 m. – Rajendra Prasad, pirmasis Indijos prezidentas[11] (g. 1884 m.).
- 1979 m. – Kurtas Hermanas Forstroiteris, vokiečių istorikas, archyvaras, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, habilituotas daktaras 1923 m (g. 1897 m.).
- 1985 m. – David Byron, pirmasis grupės Spice (nuo 1967 iki 1969 m.) vokalistas, tačiau labiausiai žinomas kaip legendinės britų sunkiojo roko grupės Uriah Heep (nuo 1969 iki 1976 m.) vokalistas (g. 1947 m.).
- 1986 m. – Ulofas Palmė, teisininkas ir ekonomistas, Švedijos politinis veikėjas, ministras pirmininkas (g. 1927 m.).
- 2006 m. – Ovenas Čemberlenas, JAV fizikas. 1942–1946 priklausė fizikų grupei, gaminusiai atominė bombą. Nuo 1950 Kalifornijos universiteto profesorius (g. 1920 m.).
- 2024 m. – Nikolajus Ryžkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas (g. 1929 m.).[12]
Neaprašyti
redaguoti- 1916 m. – Henris Džeimsas (Henry James), amerikiečių rašytojas ir kritikas;
- 1967 m. – Henris Liusas (Henry Luce), JAV leidėjas, vienas iš „Time“ žurnalo įkūrėjų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Philip Rabinowitz is Officially the World’s Fastest Centenarian“ (anglų). seniorjournal. Suarchyvuotas originalas 2008-10-12. Nuoroda tikrinta 2011-03-29.
- ↑ Henris Jaunesnysis. Anglijos karaliai.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Peter Brian Medawar. Biografija.
- ↑ Brian Jones.
- ↑ Piotr Giza. Informacija.
- ↑ Tayshaun Durell Prince. Informacija.
- ↑ Alphonse de Lamartine.
- ↑ Alphonse de Lamartine.
- ↑ Rajendra Prasad[neveikianti nuoroda].
- ↑ „Скончался экс-глава правительства СССР Николай Рыжков“. Вечерняя Москва (rusų). 2024-02-28. Nuoroda tikrinta 2024-02-28.