Neries regioninis parkas

Neries regioninis parkas – saugoma gamtinė-kultūrinė sritis, abipus Neries upės, maždaug tarp Vilniaus ir Kernavės. Parkas įsikūręs trijose savivaldybėse: Vilniaus rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Trakų rajone. Plotas apima 100 km², miškai užima 87 % teritorijos. Parko direkcija įsikūrusi Dūkštose. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant Neries vidurupio kilpų sistemą,^[1] vertingas miškingo Neries slėnio biocenozes, gausias kultūros vertybes.

Neries regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Pabarių skardis Neries pakrantėje netoli Airėnų
Vieta:	Vilniaus rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Lietuva
Neries regioninis parkas
Koordinatės:	54°47′0″ š. pl. 24°56′0″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 24.93333°r. ilg. / 54.78333; 24.93333
Plotas:	100 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vikiteka:	Neries regioninis parkas

Draustiniai ir rezervatai

Parko teritorijoje įsteigtos šios saugomos teritorijos:

Aliosos hidrografinis draustinis – saugomas Aliosos upelio slėnis, Aliosos ir Neries upių santaka;
Bražuolės botaninis draustinis – saugomos 22 į Raudonąją knygą įtrauktos ir kelios dešimtys apyrečių augalų rūšių;
Čekonės hidrografinis draustinis – saugoma Čekonės žemupio erozinio slėnio atkarpa, Čekonės ir Neries upių santaka;
Dūkštų gamtinis rezervatas – 36,2 ha ploto gamtinis rezervatas, kuriame saugoma vertingiausia Dūkštų ąžuolyno dalis;
Dūkštų kraštovaizdžio draustinis – saugomas Dūkštų ąžuolynas ir išskirtinis, akmenuotas Dūkštos upelio slėnis;
Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis – saugoma miškinga, išraižyta raguvomis Neries upės slėnio atkarpa, turtinga kultūros paveldu;
Saidės hidrografinis draustinis – saugomas erozinis, riedulingas Saidės žemupio slėnis ir santaka su Nerimi;
Semeniukų zoologinis draustinis – saugoma miškinių miegapelių populiacija;
Sviliškių kraštovaizdžio draustinis – saugomos vaizdingos Sviliškių Neries kilpos, Paneriškių skardis, sraunios rėvos, piliakalniai ir pilkapiai;
Šilėnų etnokultūrinis draustinis – saugomas etnografinis Šilėnų kaimas, jo bažnyčia ir apylinkės;
Velniakampio kraštovaizdžio draustinis – (3249 ha) saugomos vaizdingos Neries kilpos ir Velniakampio skardis, vakarų taigos tipo miškas, kuriame veši 100–150 metų amžiaus medžiai, guli kritusiųjų kamienai;
Veprių botaninis draustinis – saugomi Vepriškų, Vepriuko ežerai, retųjų augalų augavietės.

Direkcija Dūkštose. Priekyje Little Free Library bibliotekėlė

Gamtos vertybės

Reginys nuo Paneriškių regyklos

Dūkštos upės vaga rudens vakare

Parko ašis – Neries slėnis su raiškiomis terasomis, raguvomis, kilpomis, šaltinių ir upokšnių santakomis. Upės vagą iš abiejų pusių supa Dūkštų-Šilėnų miškai ir Panerių miškai, kuriuose auga daugiau nei 100 metų senumo pušys, išlikę senų ąžuolų (ypač viename didžiausių šalyje Dūkštų ąžuolyne). Parko teritoriją vagoja link Neries tekantys sraunūs, šaltiniuoti, akmeningi upokšniai – Dūkšta, Aliosė, Vaigalė, Čekonė, Bražuolė, Saidė (Moluvenė), Rugtupis, Elna ir kt. Ypač vaizdinga yra Neries ir Saidės santaka, kurioje gausu ledyno atridentų akmenų (didžiausias – Didysis Saidės akmuo). Ypatingą vertę turi erozinis Dūkštos slėnis bei pats upelis, tekantis ypač akmeninga vaga. Parke taip pat telkšo keletas nedidelių, miškų supamų ežerėlių – Velniakampis, Ilgelis, Vepriškai, Ešerinis.

Šilėnų „Akies“ šaltinis

Geologiškai svarbios Karmazinų, Dūkštų, Bražuolės tufų atodangos, ypač statūs, vaizdingi skardžiai atsiveria ties Paneriškėmis, Airėnais. Šalia Neries vagos galima išvysti savitų susicementavusių uolienų – konglomeratų; didžiausi tokie konglomeratai yra Naujosios Rėvos, Ausiutiškių ir Airėnų. Geologiškai svarbūs akmenys riogso šalia upelių vagų – tai Didysis Saidės akmuo ir Bražuolės akmuo. Į šiaurę nuo Zabarijos atsiveria vaizdingos Zabarijos kalvos. Siaurame Neries slėnyje trykšta daug šaltinių ir šaltiniuotų upokšnių. Svarbiausi šaltiniai yra Saidžių, Šilėnų, Šilėnų Akies, Pinyklos, Rastinėnų, Pušyno, Vangos.

Šventasis Daubų ąžuolas

Regioniniame parke auga daug senų, aukštų medžių, bet keletas jų ypač išskirtiniai ir yra saugomi: Dūkštų ąžuolyne auga seni ąžuolai – Vaigeliškių ąžuolas ir Ąžuolų karalienė –, kiek toliau – Velniakampio pušis; netoli Neries kranto auga Paneriškių ąžuolas, Dūkštos slėnyje – Šventasis Daubų ąžuolas, o netoli Grabijolų – Alkų ąžuolas. Retieji augalai saugomi Veprių ežerėlių papelkėse, Bražuolės slėnyje, o didžiųjų miegapelių populiacija – Semeniukų zoologiniame draustinyje ir Dūkštelės upelio slėnyje. Rytinėje Elniakampio ežero krante įtekančio Elnos upelio pakrantėse plytinčiose šaltiniuotose pelkėse auga vienas rečiausių Lietuvos augalų – pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus). Parke gyvena didžiosios miegapelės, dar yra išlikusių didžiausių Lietuvoje elniavabalių ir ūsuočių dailidžių. Dūkštų ąžuolyne sutinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, juodieji gandrai, žaliosios meletos, didieji margieji geniai, mažieji ereliai rėksniai. Miškuose gausu žalčių, gluodenų, gyvena šernai, stirnos, lapės, kiškiai, voverės auga retos daugiametės blizgės, gegužraibės. Neryje gyvena įvairios antys, gulbės, dančiasnapiai, garniai.

Kultūros paveldas

Buivydų piliakalnis

Karmazinų pilkapynas

Ruožas tarp Vilniaus ir Kernavės yra viena seniausiai apgyvendintų Lietuvos vietų, pasižyminti savo mitogeografine svarba. Neries pakrantėse stūkso aibė piliakalnių, rasta daug senovės gyvenviečių ir laidojimo kompleksų (pilkapynų). Protėvių laikus mena regioninio parko plotuose stūksantys 9 piliakalniai: (nuo Vilniaus link Kernavės) Stirnių, Naujosios Rėvos, Velniakampio, Vėjo (Buivydų II), Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Grabijolų, Paalkių. Be to, šalia Grabijolų stūkso Grabijolų alkakalnis, šalimais teka mitologinis Saldusis upelis, o kitame Neries krante yra Vilkų duobė. Neries pakrantėse aptikti didžiausi Lietuvoje pilkapynai: pats svarbiausias ir didžiausias – Karmazinų pilkapynas. Atlikus archeologinius kasinėjimus, 1997 m. rudenį vienas iš Karmazinų pilkapyno pilkapių vėl buvo rankomis supiltas. Dabar dalis pilkapių yra archeologiškai atkurta. Kiti svarbūs pilkapynai: Žemųjų Semeniukų, Popų (Vingelių), Sidaronių, Papiškių, Kragžlių, Padūkštų, ypač gausūs Paaliosės, Zabarijos, Grabijolų pilkapynai. Tarp Dūkštų ir Airėnų, netoli Kernavės kelio, guli mitologinis Airėnų akmuo, išraižytas mįslingais ženklais, kartais vadinamais „runomis“, Valų kaime – Valų akmuo su pėda, Karmazinų apylinkėse – pėduotas Dziuravo akmuo.

Įdomi Dūkštų miestelio bažnyčia, sumūryta iš akmenų, Šilėnų kaimas su medine Švč. Mergelės Marijos bažnytėle, Panerių dvaro sodyba su parku. Taip pat dvarų sodybos ar jų fragmentai išlikę Mozūriškėse (Mozūriškių dvaras), Pylimuose (Legotiškių dvaras), Elniakampyje. Čekoniškės garsėja verbų rišimo tradicijomis. Neries pakrantėje įsikūręs etnografinis gatvinis Grabijolų kaimas. Sidaronių kaime saugoma etnografinė sodyba.

Grabijolų rėva

Buvęs Čekoniškių dvaras

Neris parko plote kerta Baltijos aukštumas ir giliai graužiasi per kalvotus kraštovaizdžius. Tokiose vietose susidaro ne tik vaizdingi skardžiai, kilpos, atodangos, bet ir akmenuotos seklumos, vadinamos rėvomis. Iki 1957 m. Neries upe reguliariai būdavo plukdomi sieliai, vykdavo laivyba, todėl akmenys ir sraujymės keldavo rimtą pavojų. Daug akmenų iš Neries vagos palaipsniui buvo pašalinta sprogdinant bei velkant į krantą, bet dalis jų liko ir tapo sielininkų mitologijos dalimi. Daugelis dabar upės vagoje matomų didesnių akmenų turi ne tik savo vardus, bet ir susijusias su jais legendas – apie užkeiktus per upę besikėlusius vestuvininkus, brolius, gyvulius ir kt. Pirma didesnė akmenų grupė yra prie Valų – „Avis“, Valų pėduotas akmuo, „Dvylas“. Ties Saidžiais yra didžiausia Neryje Saidės rėva – manyta, kad jei perplauki sėkmingai šią rėvą, tada jau ir nuplauksi iki pat Kauno. Svarbiausias šios rėvos akmuo – „Bulius“. Naujosios Rėvos piliakalnio papėdėje šniokščia dar viena rėva ir riogso „Trys broliai“, kiek toliau – „Kiaulė su Paršiukais“. Ties Pugainiais Neryje yra dar du išskirtiniai akmenys – „Piemuo“ bei „Šventas“, tolėliau – „Karvutė ir Povilėlis“. Velniakampio apylinkėse matomas „Aliejaus pirklys“ (Olejnikas) ir „Balnas“. Karmazinų apylinkėse – „Gaidys“ (arba „Tilvikas“), „Šunelis“, „Elka“ ir bene žymiausia akmenų grupė „Užkeikta veselia“. Į šiaurę nuo Kulio Neryje guli „Meškos pečius“ ir dar vieni „Trys broliai“. Paskutinė didelė Neries rėva yra ties Grabijolais – joje riogso akmenys „Vestuvės“ ir vėl „Trys broliai“.

Karmazinų apylinkėse galima pamatyti I pasaulinio karo bunkerių liekanas.

Laisvalaikis ir pramogos

Kadangi Neries regioninis parkas yra netoli sostinės, čia plačiai vystomas turizmas. Nuo Vilniaus daugelį dešiniojo kranto objektų galima pasiekti keliu 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos , bei nuo jo atsišakojančiu 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė , o kairysis krantas pasiekiamas greitkelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atšakomis bei Vilniaus–Kauno geležinkeliu (patogiausios stotelės Rykantai, Lazdėnai, Baltamiškis, Vievis). Daugelis parko objektų vaizdingiausiai atsiveria plaukiant baidarėmis Neries upe (įveikti atkarpą Vilnius–Kernavė trunka 2–3 dienas).

Vaizdas nuo Velniakampio skardžio. Karmazinų pažintinis takas

Vaizdas nuo Naujosios Rėvos piliakalnio. Šilėnų pažintinis takas

Parke įrengti pažintiniai takai, stovyklavietės, regyklos, apžvalgos bokštai. Neries regioniniame parke yra 6 pažintiniai takai ir trasos:

Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas (2,3 km) – eina per Dūkštų ąžuolyną, kuriame auga daugiau nei 200 metų senumo ąžuolai, daug retų, nykstančių augalų, gyvūnų, kerpių, grybų rūšių. Visas takas išdėtas medinėmis lentelėmis, pakeliui yra 38 medinės skulptūros, vaizduojančios įvairias mitines būtybes. Įrengta poilsiavietė.
Saidės pažintinis pėsčiųjų takas (0,75 km) – nedidelis, siaurais miško keliukais vedantis takas, kuriuo galima pasigėrėti išskirtiniu Saidės upeliu. Takas eina nuo akmenuotos Saidės ir Neries santakos, toliau upelio pakrante šalia Didžiojo Saidės akmens iki Stirnių piliakalnio. Netoli piliakalnio papėdės įrengta poilsiavietė.
Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas (5 km) – medinių laiptų ir miško keliukų trasa, einanti giliu ir vaizdingu Dūkštos upelio slėniu per senus ąžuolynus. Pakeliui galima grožėtis Dūkštų, Karmazinų atodangomis, užkopti į Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių piliakalnius. Neries pakrantėje įrengtas apžvalgos bokštas. Yra keletas poilsiaviečių.
Šilėnų pažintinis takas (6 km) – žiedinė trasa, tinkama kelionei pėsčiomis ar dviračiais, einanti per etnografinį Šilėnų kaimą (su XVIII a. medine bažnyčia), pro Šilėnų ir Akies šaltinius, kurių vanduo laikomas gydančiu, iki Neries pakrantėje stūksančio Naujosios Rėvos piliakalnio, nuo kurio viršūnės atsiveria Neries slėnio reginys, o papėdėje galima pamatyti Neries rėvą ir „Trijų brolių“ akmenis. Šilėnų apylinkėse įrengtas apžvalgos bokštas.
Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas (6 km) – miškų keliukais einanti trasa per Karmazinų apylinkės. Einant šiuo taku galima pasigėrėti tamsiais miško eglynais ir grioviais, raudonaisiais ąžuolais ir išlakiomis pušimis. Nuo aukšto Velniakampio skardžio atsiveria Neries slėnio reginiai, o žemyn veda labai statūs ir aukšti laiptai. Neries pakrantėje yra keletas mitologinių akmenų („Dziuravas“, „Balnas“), šniokščia rėva, įrengta poilsiavietė. Einant šiuo taku galima aplankyti Karmazinų pilkapyną. Nuo tako atsišakoja „bioenergetiniai“ vyrų ir moterų sveikatingumo takai.
Kairiojo Neries kranto turizmo trasa (23 km) – kelionėms pėsčiomis, dviračiais ir automobiliais pritaikyta trasa, einanti rečiau gyvenamu, sunkiau pasiekiamu kairiuoju krantu, per Panerių miškus. Pakeliui galima grožėtis daugiau nei 130 m. senumo pušimis, gūdžiais eglynais ir liepynais. Kelias eina pro Panerių dvarą, Padūkštų, Kragžlių pilkapynus, Pinyklos, Pušyno šaltinius, juo galima pasiekti Bražuolės akmenį ir atodangą, Peklynės kalną. Nuo upės pakrantės matomi vagoje gulintys mitologiniai akmenys. Pakeliui įrengtos 6 poilsiavietės, Apskritos bei Panerių apžvalgos bokštai.

Poilsiavietės ir stovyklavietės taip pat įrengtos Elniakampyje, Verkšionyse, Paneriškėse, prie Vepriškų ežero. Veikia kaimo turizmo sodybos „Elniakampis“, „Elniakampio slėnis“, „Tarp pušų“ (šalia Elniakampio), „Slėnyje“, jojimo centras „Žirgas“ (Pūstelninkuose), „Nuotykių akademija“ (Žalgirio kaime; važiavimas haskių kinkiniais, indėnų kaimas, pirtis, pramogos), Skinulių bitynas (Dūkštose; Neries slėnio pievose surinktas medus, bičių pikis, bičių duonelė), „Muilo ūkis“ (netoli Dūkštų veikianti ekologiško vaistažolių muilo dirbykla), „Karmazinų keramika“ (Karmazinuose veikiantis keramikos kūrybos ir degimo centras), „Lobių dirbtuvės“ (Mozūriškėse veikianti dirbtuvė, kurioje dirba protinę negalią turintys žmonės; gaminamos medinės žvakidės, skrynelės, langinės, vėjalentės). Įmonė „Plaustu Nerimi“ siūlo pripučiamų plaustų nuomos paslaugas.