Didžioji miegapelė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Glis glis Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Didžioji miegapelė (Glis glis) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Glis glis Linnaeus, 1766 |
Didžioji miegapelė (Glis glis) – miegapelinių (Gliridae) šeimos graužikas.
Tai pati didžiausia Lietuvos miegapelė, kuri yra 140–190 mm ilgio ir 70–120 g svorio. Kailiukas pelenų spalvos, kartais rusvo atspalvio. Kūno apačia šviesesnė. Snukučio šonuose juodų ruožų nėra, tik akis juosia tamsesnių plaukų žiedas. Ausys apvalios, apaugusios trumpais plaukais. Uodega papurusi. Užpakalinės kojos šiek tiek ilgesnės už priekines, letenos trumpos ir plačios.
Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose netoli upių slėnių, ypač kur auga paprastųjų lazdynų trakas. Gūžtą įsirengia uokse, sename paukščio lizde, inkiluose, kartais kitų žvėrelių urvuose. Dažniausiai minta paprastojo lazdyno riešutais, bet jeigu jų derlius mažas ar visai neuždera, tada ir ąžuolo gilėmis. Rudenį jos tampa riebios, nes žiemai sukaupia dideles riebalų atsargas. Rudenį jos įsirausia į žemę maždaug apie pusmetrį gilyn ir šaltuoju laikotarpiu užmiega. Natūralūs jos priešai kiaunės, lapės, bei kartais joms gali pakenkti net šernai, kurie užuodę jas po žeme, išknisę gali tiesiog suėsti. Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
