Nemunaitis
Kitos reikšmės – Nemunaitis (reikšmės).
| Nemunaitis | ||
|---|---|---|
| ||
  Nemunaitis |
||
| 54°18′04″š. pl. 24°01′26″r. ilg. / 54.301°š. pl. 24.024°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Alytaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Nemunaičio seniūnija | |
| Gyventojų | 145 | |
 Vikiteka |
Nemunaitis | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Нѣмонайце, Немонайце[2] | |
Nemunaitis – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, 18 km į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1904 m.), buvusi Nemunaičio pagrindinė mokykla (yra mokyklos muziejus), veikia biblioteka, paštas (LT-64021), bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Yra senosios žydų kapinės, Nemunaičio mineralinė versmė, stūkso Nemunaičio piliakalnis.
Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį 1939 m. buvo pakviestas žymus skulptorius Vincas Grybas. Jis sukūrė paminklą jau prasidėjus II pasauliniam karui, dėl to paminklas ilgus metus buvojo įvairiose vietose. Tai buvo paskutinis V. Grybo darbas. Vietos bendruomenės iniciatyva 1989 m. skulptūra buvo išlieta iš naujo (restauravo skulptorius Jonas Naruševičius, postamentą suprojektavo architektė Irena Gudaitytė).
Etimologija
redaguotiMiestelio vardas yra vandenvardinis vietovardis – priesagos -aitis vedinys iš Nemuno, kurio pakrantėje įsikūręs miestelis, vardo.[3][4]
Liaudies etimologija byloja, kad prieš daug amžių čia sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas. Jam patiko vietos gyventojų svetingumas ir rūpestis, tad išvykdamas jis apdovanojo visus įvairiais turtais. Dėkingi gyventojai vado garbei pavadino vietovę Nemunaičiu.
Geografija
redaguotiMiestelį supa Nemunaičio miškas, netoliese įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga, prie miestelio stūkso Nemunaičio piliakalnis. Šiaurės vakariniame pakraštyje stūkso Klebono akmuo, apylinkėse atsiveria Nemunaičio atodangos, Nemunaičio mineralinė versmė, įsteigtas Balkasodžio botaninis draustinis.
Istorija
redaguoti
1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei.[5]
1792 m. kovo 19 d. Ldk Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta. Tuo metu tai buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje.[6]
1934 m. atidarytas Nemunaičio pranciškonų vienuolynas, uždarytas XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Sovietmečiu nuo 1950 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatytas kultūros centras, netoliese įkurta tarprajoninė pionierių stovykla. 1958 m. Nemunaityje vyko 4-asis visos Lietuvos turistų sąskrydis.[7]
1999 m. patvirtintas dabartinis Nemunaičio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1387 m. | Nemunaičio valsčiaus centras | ? |
| XVI a. | ? | |
| XVIII a. | Nemunaičio seniūnija | ? |
| XIX a. | Alovės valsčius | Trakų apskritis |
| 1919–1931 m. | Nemunaičio valsčiaus centras | Alytaus apskritis |
| 1931?–1950 m. | Alovės valsčius | |
| 1950–1995 m. | Nemunaičio apylinkės centras | Alytaus rajonas |
| 1995– | Nemunaičio seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1833 m. | 1867 m.*[2] | 1905 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 324 | 414 | 978 | 442 | 177 | 210 | 195 | ||
| 1980 m.[13] | 1986 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur. | - | ||
| 200 | 243 | 211 | 218 | 153 | 145 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Algimantas Gudaitis (1934–2024) – vertėjas.
Šnekta
redaguotiNemunaičio apylinkių šnektą, priklausančią pietų aukštaičiams, dar prieš I pasaulinį karą aprašė rusų kalbininkas Borisas Larinas.
Sportas
redaguotiMiestelyje žaidžia FK Nemunaitis futbolo klubas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 573 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 139
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123
- ↑ Niemonajcie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 99 psl. (lenk.)
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 125 p.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Nemunaitis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 678 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Nemunaitis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 139 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Nemunaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 194
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Nemunaitis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 406 psl.
Nuorodos
redaguoti- Nemunaičio istorija ir herbas Archyvuota kopija 2006-05-03 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ALYTUS – 18 km ALOVĖ – 11 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Makniūnai – 8 km | |||||||||||
