Alovės valsčius
54°21′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.35°š. pl. 24.17°r. ilg.
| Alovės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alovė, Šventupys (1877) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 1869–1915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė, kurį laiką Balninkai (Šventupys).
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje,[1] tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi. 1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Iš viso jie sudegino apie 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 6317 | 1349 kiemai [3] | 60 | ||
| 1874 m. | 6662 | 670 kiemų [4] | 13 seniūnijų | 71 | |
| 1880 m. | 6721 | 672 kiemai [5] | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1885 m. | 8378 | 698 kiemai [6] | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1890 m. | 11 250 | 676 kiemai [7] | 13 seniūnijų | 83 | |
| 1923 m. [8] | 189 | 5559 | 1052 | ||
| 1932 m. | 162 | 8526 | 19 seniūnijų [9] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
215 | 8 apylinkės [10] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15] | Seniūnija, 1932 m.[16] | Apylinkė, 1949 m.[17] |
|---|---|---|---|---|
| Alytus I | Олитское | Olita | - | - |
| Alovė | - | - | Alovės seniūnija, Raudonos-Alovės seniūnija |
Alovės apylinkė |
| Butrimiškės | - | - | Butrimiškių seniūnija | - |
| Čižiūnai | Чижунское | Czyżuny | - | - |
| Daugai | Давговское | Dawgi | - | - |
| Domantonys | Домонтанское | Domontańce | Domantonių seniūnija | Domantonių apylinkė |
| Doškonys | Дашканское | Daszkańce | - | - |
| Dušnionys | - | - | - | Dušnionių apylinkė |
| Einorai | - | - | Einorų seniūnija | - |
| Galintėnai | Галинтанское | Halintany | - | - |
| Gečialaukis | Гечеловское | Gęczełówka | Gečialaukio seniūnija | - |
| Ilgai | Ильгинское | Ilginiki | - | - |
| Juociškės | - | - | Juodciškių seniūnija | - |
| Kalesninkai | - | - | Kalesnykų seniūnija | - |
| Kudariškės | - | - | Kudariškių seniūnija | Kudariškių apylinkė |
| Lelionys | - | - | Lelionių seniūnija | Lelionių apylinkė |
| Mieliūnai | Мелюнское | Mieluny | - | - |
| Nemunaitis | Нѣмонайцкое | Niemonajce | Nemunaičio seniūnija | Nemunaičio apylinkė |
| Padvariškiai | - | - | Padvariškių seniūnija | - |
| Pavartėnai | - | - | Pavartėnų seniūnija | Pavartėnų apylinkė |
| Plikionys | - | - | Plikonių seniūnija | - |
| Poteronys | Потаранское | Potarańce | Poteronų seniūnija | - |
| Švobiškės | Швабишское | Szwabiszki | - | - |
| Užupiai | - | - | Užupių seniūnija | Užupių apylinkė |
| Vabaliai | - | - | Vabalių seniūnija | - |
| Venciūnai | - | - | Venciūnų seniūnija | - |
| Žiūkai | - | - | Žiukų seniūnija | - |
| Žvirgždėnai | Жвиржданское | Żwirżdany | - | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų | 19 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguoti1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:[18]
- Bazorai
- Būda
- Butrimiškiai
- Davainiškiai
- Domentoniai
- Juociškiai
- Jurkioniai
- Kalesnykai
- Kaniūkai
- Karkliniškiai
- Kudariškiai
- Lelionis
- Manciūnai
- Meduksta
- Meškasalis
- Mieliūnai
- Mikalavas
- Miknoliausai
- Novoplenta
- Padvariškiai
- Pagurniai
- Panemunykėliai
- Pavartėnai
- Pliškioniai
- Poceloniai
- Poteroniai
- Slabadėlė
- Stanuliškiai
- Švabalaukis
- Švobiškiai
- Takniškiai
- Uleškai
- Venciūnai
- Žemaitėliai
- Židoniai
- Žiukai
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 5559 žmonės:
- Lietuviai – 83,86% (4662);
- Lenkai – 11,17% (621);
- Rusai – 2,15% (120);
- Žydai – 1,4% (78);
- Kiti – 1,4% (78).
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Domantonys | Pranas Judickas, ekonomistas | 2008 |
| 1931 | Pocelonys | Petras Algirdas Čiočys, sportininkas | 2021 |
| 1934 | Nemunaitis | Algimantas Gudaitis, vertėjas | 2024 |
| 1934 | Meškasalis | Albertas Donatas Belevičius, skulptorius | 2002 |
| 1940 | Gečialaukis | Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius | 2021 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 306–308 psl.
- ↑ Aleksandrowo (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. (lenk.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10
- ↑ Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.