Levas Gumiliovas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Levas Gumiliovas | |
|---|---|
| |
| Levas Gumiliovas 1937 m. | |
| Gimė | 1912 m. spalio 1 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1992 m. birželio 15 d. (79 metai) Sankt Peterburgas |
| Tėvas | Nikolajus Gumiliovas |
| Motina | Ana Achmatova |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Levas Nikolajevičius Gumiliovas (Лев Николаевич Гумилёв; 1912 m. spalio 1 d. – 1992 m. birželio 15 d.) – vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis.
Biografija
redaguotiLevas Gumiloivas buvo vienintelis rusų poetų Anos Achmatovos ir Nikolajaus Gumiliovo sūnus. 1930 m. bandė įstoti į pedagoginį institutą, bet dėl dvarininkų kilmės nebuvo priimtas. Dirbo gamykloje Leningrade. 1934 m. įstojo į Leningrado universiteto istorijos fakultetą. Tyrinėjo chazarų sostinės Sarkelio griuvesius. 1938 m. buvo areštuotas ir įkalintas Norilske. 1944 m. paleistas ir pašauktas į Raudonąją armiją. Po karo baigė universitetą. 1949 m. vėl įkalintas. Gavo laisvę ir reabilituotas 1956 m. Pora metų dirbo Ermitaže. Dėstė Istoriją Leningrado universitete ir vertė poeziją į rusų kalbą iš persų.
|
Šis straipsnis apie Rusijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |