Laukuva
{{#if:280
Laukuva nuo Šilalės pusės
Laukuva
Laukuva
55°37′12″š. pl. 22°14′10″r. ilg. / 55.620°š. pl. 22.236°r. ilg. / 55.620; 22.236 (Laukuva)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Laukuvos seniūnija
Gyventojų (2021) 733
Vikiteka Laukuva
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Laũkuva
Kilmininkas: Laũkuvos
Naudininkas: Laũkuvai
Galininkas: Laũkuvą
Įnagininkas: Laũkuva
Vietininkas: Laũkuvoje
Istoriniai pavadinimai rus. Лавковъ[2]

Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-75038), biblioteka, ambulatorija, veikia meteorologijos stotis. Be senųjų, atidarytos naujosios kapinės (Dvarviečiuose).

Prie seniūnijos
Laukuvos bažnyčia

Etimologija

redaguoti

Šio krašto tarmių žinovas, JAV lietuvių kalbininkas Petras Jonikas miestelio vardą kildino nuo bendrinio žodžio laukuva – „pieva prie ežero, paežerės pieva“. Tačiau šis daiktavardis iš kitų šaltinių nėra žinomas.[3] Kryžiuočių karo aprašymuose vietovė minima kaip Lukowe, Lokove, Laukove.

Geografija

redaguoti

Laukuvoje susijungia krašto keliai:

Rajoniniai keliai:

Laukuvoje 1931 m. kovą buvo užfiksuota storiausia sniego danga Lietuvoje (94 cm). 2002 m. rugpjūtį pakartotas šalies sausros rekordas (0,0 mm kritulių per mėnesį). Dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio, Laukuvoje yra žemiausia Lietuvoje daugiametė liepos temperatūra – 16,4 °C.[4] 2 km į šiaurės rytus – Varnių regioninis parkas.

Istorija

redaguoti

Apylinkėse esantis Treigių piliakalnis siejamas su Senąja Laukuva, minima dar 1254 m. Už 10 km nuo miestelio stūkso Medvėgalio piliakalnių kompleksas. Laukuva pirmąkart paminėta 1253 m. kaip svarbus gynybinis centras Mindaugo sutartyje su kryžiuočiais. 1254 m. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui atidavė pusę Laukuvos. 1594 m. minimas Laukuvos dvaras. 1624 m. senojoje Laukuvoje pastatyta medinė Laukuvos bažnyčia, po 1654 m. gaisro atstatyta dabartinėje vietoje. Miestelis minimas nuo 1655 m. 16681691 m. ir 1804 m. minima parapinė mokykla. 1667 m. Laukuva sudegė, dar degė 1701 m.,1829 m.,1858 m., 1911 m. ir 1928 m. 1778 m. Laukuva gavo savaitinio turgaus ir dviejų metinių prekymečių privilegiją, įsikūrė nemažai amatininkų ir pirklių, susiformavo miestelio planas.

1863 m. P. Šimkevičiaus sukilėlių būrys prie Laukuvos nesėkmingai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. XIX a. Laukuva – Telšių apskrities Varnių valsčiaus miestelis.[5][6] XX a. pradžioje veikė K. Stropaus vaistinė.

1907 m. įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19181943 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 19431949 m. gimnazija, 19491992 m. vidurinė, nuo 1992 m. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija; veikia mokyklos kraštotyros muziejus. Yra sporto mokykla.

XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje miestelyje dirbo 11 krautuvių, 2 vėjo malūnai, 2 pieninės, vaistinė, viešbutis, smulkaus kredito draugija. 1941 m. rugpjūčio prie Telšių nužudyti Laukuvos žydai. Po Antrojo pasaulinio karo Laukuvos valsčiuje veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos rinktinės Laukų (Laukuvos) rajono partizanai. TSRS valdžia 19401941 m. ir 19441953 m. ištrėmė 17 miestelio gyventojų. 1946 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai. 19501995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 1992 m. Žemės ūkio bendrovės „Kontautėliai“ centras.[7]

2003 m. patvirtintas Laukuvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1254 m. Laukuvos žemės centras ?
XIV a. Medininkų žemės centras ?
1568 m. Laukuvos vaitystės centras ?
XIX a. Varnių valsčius Telšių apskritis
19201948 m. Laukuvos valsčiaus centras Tauragės apskritis
19481950 m. Rietavo apskritis
19501962 m. Laukuvos apylinkės centras Rietavo rajonas
19621995 m. Šilalės rajonas
1995 Laukuvos seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė

Architektūra

redaguoti

Savaimingos raidos miestelio raiškus spindulinis planas susiklostė iki XVII a. vidurio. Svarbiausi statiniai:

Meteorologija

redaguoti
 
Pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius

Laukuvoje 2010 m. pabaigtas statyti pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius. Jo aukštis 38 m. Šio meteorologinio radiolokatoriaus elektromagnetinėmis bangomis net 250 kilometrų spinduliu nenutrūkstamai realiame laike gaunama ir skaitmenine signalų programa apdorojama informacija apie meteorologinius reiškinius, susijusius su aktyvia atmosferos konvekcija: viesulus, škvalą, krušą, perkūniją, smarkias liūtis. Tokia informacija yra ypač naudinga sudarant prognozes ir perspėjimus apie stichijas bei katastrofinius meteorologinius reiškinius, prognozuojant potvynius, jų išplitimą bei intensyvumą. Europos šalys yra susijungusios į bendrą Europos meteorologinių radiolokatorių tinklą ir keičiasi duomenimis bei kita informacija.

Laukuvoje radiolokatorius buvo pastatytas įgyvendinant vieną iš 2008 m. Aplinkos ministerijos prioritetų – pagerinti meteorologinės informacijos operatyvumą, prognozių ir perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius efektyvumą.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m. 1867 m.*[2] 1897 m.sur. 1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[12] 1978 m.[13]
399 291 753 951 724 1 123 922 826
1979 m.sur.[14] 1985 m.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2021 m.sur.[19] - -
940 772 978 998 832 733 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti
 
Namas, kuriame gyveno gydytoja rašytoja Dalia Grinkevičiūtė

Laukuvoje gimė:

Laukuvos kapinėse palaidoti:

  • Leonas Jonikas (1891–1969), spaudos darbuotojas ir publicistas, palaidotas Laukuvoje. Pasirašinėjo Laukuviškio slapyvardžiu.
  • Antanas Rubšys (1923–2002), prelatas, šv. Rašto vertėjas, šventoriuje.
  • Vladas Grinaveckis (1925–1995), kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Kajetonas Stropus, ilgametis vaistininkas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 3 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 120
  4. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  5. Ławków. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 612 psl. (lenk.)
  6. Ławków (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 260 psl. (lenk.)
  7. Algimantas MiškinisLaukuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 616 psl.
  8. Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius, 2004; Laukuva d. 1, Vilnius, 2005 m.
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. LaukuvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 302 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. LaukuvaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 391 psl.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Algimantas Miškinis ir kt. Laukuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 491-492
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  RIETAVAS – 22 km
Labardžiai – 14 km
TVERAI – 16 km
Juodainiai – 6 km
VARNIAI – 18 KM
Drobūkščiai – 10 km
 
     
     
     
Vabalai – 1 km
Žadeikiai – 13 km
KVĖDARNA – 18 km
Šiauduva – 6 km
ŠILALĖ – 17 km
Bilionys – 6 km
KALTINĖNAI – 17 km