Kaltinėnai
| Kaltinėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Kaltinėnai |
||
| 55°33′43″š. pl. 22°27′04″r. ilg. / 55.562°š. pl. 22.451°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilalės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kaltinėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 572 | |
 Vikiteka |
Kaltinėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Колтыняны[2] | |
Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75044). Keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę.
Etimologija
redaguotiMiestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis yra asmenvardinis vietovardis, galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).[3] Liaudies etimologija teigia, kad prie miestelio buvusiame Kaltinio kalne būdavę laikomi nusikaltėliai.[4]
Istorija
redaguotiĮ pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Kaltinėnų piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje.
Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.
Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Ldk Vytautas Didysis ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. XIX a. Kaltinėnai buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[5][6]
Po II pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis.[7]
2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVI a. | Kaltinėnų valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnija |
| XIX a. pradžia – 1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1948 m. | Tauragės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Rietavo apskritis | |
| 1950–1962 m. | Kaltinėnų apylinkės centras | Varnių rajonas |
| 1962–1995 m. | Šilalės rajonas | |
| 1995– | Kaltinėnų seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Architektūra
redaguotiKaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai-stotys.
- Medinė sinagoga, XIX a.
- Senosiose kapinėse:
- Kaltinėnų koplyčia, XVIII a., 1990 m. restauruota,
- Dionizo Poškos antkapinis paminklas,
- metaliniai kryžiai
- 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas
- Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.
Tautos prisikėlimo kryžius
redaguoti1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant, pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris vadinamas aukščiausiu kryžiumi Lietuvoje.[8] Kryžiaus aukštis 20 m (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys), pagal kitus šaltinius – apie 20 m [9] ar 19 m.[10] Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.
Panašaus aukščio yra gelžbetoninis kryžius Kavarske (Anykščių rajone).
Gyventojai
redaguoti1638 m. buvo 72, 1733 m. – 15, 1827 m. – 27 kiemai.
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[11] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 493 | 202 | 787 | 740 | 660 | 735 | 722 | ||
| 1977 m. | 1979 m.sur.[14] | 1985 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | ||
| 772 | 931 | 869 | 844 | 835 | 728 | 572 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė Lietuvos prezidentas (1920–1926 m.) Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse palaidota jo motina Marijona Stulginskienė.
- Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1764–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu.
- Kaltinėnuose 1913 m. gimė Albinas Margevičius, lietuvių kunigas, misionierius salezietis nuo 1933 m. iki mirties gyvenęs Japonijoje.
- Kaltinėnuose 1904 m. sausio 8 d. gimė vargonininkas, dainininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys Bronius Jakubauskas.
Kaltinėnai buvo viena lankomiausių Ldk Gedimino vietų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 80–81
- ↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 215
- ↑ Kołtyniany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 294 psl. (lenk.)
- ↑ Kołtyniany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 109 psl. (lenk.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 235 psl.
- ↑ Verta aplankyti. Tautos prisikėlimo kryžius bijotai.lt
- ↑ Šilalės muziejus. Kaltinėnų seniūnija. Tautos prisikėlimo kryžius Archyvuota kopija 2020-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 10. Kaltinėnai ir aukščiausias Lietuvoje kryžius delfi.lt
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kaltinėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 189-190
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Kaltinėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 180 psl.
- Kaltinėnai (sud. Kazys Misius, Virginijus Jocys, Albina Auksoriūtė). – Vilnius: Margi raštai, 2010. – 853 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-09-409-8
- Trumpai apie miestelį Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
LAUKUVA – 17 km Bilionys – 11 km |
Palentinis – 11 km Radiškė – 3 km |
| ||||||||
| ŠILALĖ – 19 km |
|
Pelkės – 1 km KRAŽIAI – 16 km | |||||||||
| Pagrybis – 5 km Upyna – 14 km |
Gineikiai – 4 km Kryžkalnis – 18 km | ||||||||||
