Luftstreitkräfte Belgijos KOP Čekoslovakijos KOP Latvijos KOP Lietuvos karo aviacija Lenkijos KOP Suomijos KOP Sovietų Rusijos KOP Švedijos KOP Šveicarijos KOP
C.VI buvo mišrios konstrukcijos, daugiausia medinis biplanas. Jis turėjo pusiau monokokinį fiuzeliažą, dengtą fanera, tik priekinė dalis, virš papildomo lonžerono – skarda.
Sparnai – dviejų lonžeronų, viduje sustandinti sąramomis ir plieninėmis atatampomis. Nerviūros išpjautos iš faneros, kontūras apklijuotas lystelėmis, kurios sujungtos vertikaliomis lystelėmis. Viršutiniame sparne 15 nerviūrų vienoje konsolėje, apatiniame – 14. Tarp nerviūrų, viršutinėje sparno pusėje priklijuota po dvi lysteles, kurios baigiasi truputį už galinio lonžerono. Viršutinio sparno užapvalinta tik priekinė dalis, o apatinis užapvalintas visas. Prie liemens abu sparnai turėjo iškirpimus nuo antros nerviūros.
Galinė (nuoslydžio) briauna, išskyrus eleroną, pagaminta iš plieninio lyno, kuris dangai įsitempus, įlinksta. Sparnai dengti drobe, kuri dar audimo fabrike, anilino dažais, nudažyta Lozenge kamufliažu (įvairiaspalviais šešiakampiais). Konsolės tarpusavyje sujungtos dviem poromis medinių statramsčių. Statramsčiai prie sparnų lonžeronų tvirtinami plieninių, gana sudėtingos konstrukcijos apkaustų pagalba. Tarpusavyje ir statramsčiai ir sparnai sustandinti plieninio lyno atatampomis. Lynų įtempimui, apatinėse jų pusėse sumontuoti tenderiai. Apatinis sparnas tvirtinamas prie ketvirto ir penkto liemens rėmų, o viršutinis – prie trečio ir penkto per medinius „N“ formos stovus.
Liemuo medinės konstrukcijos, stačiakampio su užapvalintu viršumi pjūvio, pagamintas iš keturių lonžeronų ir penkiolikos rėmų. Nuo liemens priekio iki aštunto rėmo propelerio sukimosi ašies aukštyje, įmontuoti du lonžeronai. Viršutiniai liemens lonžeronai prasideda tik nuo ketvirto rėmo. Nuo pirmo iki ketvirto rėmo tęsiasi variklo gultas, kurį sudaro išilginių sienelių ir rėmų kombinacija. Lakūnų kabinos atviros, įrengtos viena už kitos. Piloto kabina – tarp ketvirto ir šešto, o žvalgo – tarp šešto ir aštunto rėmų. Lėktuvo valdymas – plieniniais lynais, tik iš piloto kabinos, bet galėjo būti įrengtas sudvigubintas valdymas ir žvalgo kabinoje.
Kilis – medinės konstrukcijos, pagamintas kartu su liemeniu, dengtas fanera. Posūkio vairas – medinės konstrukcijos, kompensuotas, dengtas drobe. Stabilizatorius – medinis, laisvai nešantis, dengtas drobe. Aukštumos vairas – medinis, kompensuotas, ištisinis, dengtas drobe.
Aviakompanijos Deutsche Luft-Reederei naudota LVG C.VI keleivinė versija. Keleivio vietoje - žymus aktorius Hans Albers
Orlaivio priekyje buvo montuojamas iš dalies uždengtas variklis su dūmtraukio tipo išmetimo vamzdžiu. Jis suko dviejų menčių medinį 2,88 m. skersmems propelerį. Viršutinėje sparno dalyje buvo montuojamas plokščias vandens radiatorius, per jį praeinantis oro srautas reguliuojamas žaliuzėmis.
Pagrindinis degalų bakas pagamintas iš žalvario skardos ir įmontuotas po piloto sėdyne. Papildomas degalų bakas taip pat žalvario skardos, įmontuotas tarpusparnyje, šalia radiatoriaus. Tepalo bakas – liemens priekinėje dalyje.
Važiuoklę sudarė ant bendros ašies užmauti du 810 x 125 mm ratai ir amortizuojantis uodegos ramstis. Ratų stipinai dengti drobe. Važiuoklės stovai – mediniai, apatinėje dalyje sujungti plieniniais apkaustais, o viršuje pritvirtinti prie trečio ir penkto liemens rėmų ir sustandinti pieninio lyno atatampomis.
Orlaiviuose buvo įrengiemas vienakryptis Morzės tipo radijo siųstuvas; perdavimo anteną prireikus buvo galima nuleisti žemiau orlaivio. Ekipažas turėjo parašiutus ir šildomus skrydžio kostiumus. Iš viso buvo pagaminta apie 1100 tokio tipo orlaivių.
Pokariu keletas C.VI buvo modifikuoti Raab-Katzenstein įmonėje, už atviros piloto kabinos įrengiant keleivių kajutes. Tokie orlaiviai buvo vadinami LVG P.I, LVG P.II arba Raab-Katzenstein RK-8 Marabu.
Suomijos aviakompanija „Suomen ilmailuliikenne Oy“ ir ir „Finnair“ pirmtakė „Aero O/Y“ – 1923 m. iš metais anksčiau bankrutavusios Švedijos oro linijų bendrovės įsigijo du C.VI. Suomijos karinės oro pajėgos naudojo du C.VI. Vienas, patekęs į suktuką, 1923 m. sudužo Santahaminoje. Kitas buvo naudojamas iki 1924 m. pabaigos.
LVG C VI. buvo daugiausiai Nepriklausomybės kovose naudotas Lietuvos karo aviacijos lėktuvas. Kovose su bolševikais šis orlaivis buvo daugiausiai naudojamas dėl to, kad nebuvo kitokių, kovose su lenkais - todėl, kad tai buvo greičiausias (170 km/h) ir daugiausia bombų (120 kg) paimantis lėktuvas, be to, tiek vieni tiek kiti agresoriai savo karinių dalinių apsaugai iš oro beveik nenaudojo naikintuvų. Nepriklausomybės kovose dalyvavo trylika LVG C.VI lėktuvų (Nr. 9001, 9005, 9006, 9088, 9090, 9092, 7626, 8942, 5001, 5003, 11100, 11102, 12017).[1]
Iki 1929 metų tai buvo pats geriausias žvalgybinis Lietuvos karo aviacijos lėktuvas.[1] Nuo 1929 metų iki sovietinės okupacijos šio tipo lėktuvai buvo naudojami ryšiams, lavinimuisi ir oro taikinių vilkimui. Per visą lėktuvų naudojimo laikotarpį neįvyko nei viena mirtina avarija.
Vienintelis lakūnas, kuris žuvo skrisdamas šiuo orlaiviu – Juozas Kumpis – žuvo karo veiksmų metu, nuo priešo kulkų.
Šiandien pasaulyje yra išlikę trys C.VI. orlaiviai. Vienas jų yra restauruojamas RAF muziejujeKosforde, vienas eksponuojamas Karališkajame ginkluotųjų pajėgų ir karo istorijos muziejuje Belgijoje, o trečiasis – ParyžiausMusée de l’Air et de l’Espace.
Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalies (vėliau – Oro laivyno) žvalgybinis-bombonešis LVG C.VI su pirmasiais skiriamaisiais ženklais, naudotais 1919 – 1920 metaisLatvijos karinės oro pajėgos - 3 vnt.[2]
(PL) Chołoniewski, Krzysztof; Bączkowski, Wiesław (1987). Samoloty wojskowe obcych konstrukcji : 1918–1939. T. 2. Warsaw: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności. ISBN 83-206-0728-0.
Luftstreitkräfte 
Belgijos KOP 
Čekoslovakijos KOP 
Latvijos KOP 
Lietuvos karo aviacija 
Lenkijos KOP 
Suomijos KOP 
Sovietų Rusijos KOP 
Švedijos KOP 
Šveicarijos KOP
