Deutsche Flugzeug-Werke

Deutsche Flugzeug-Werke GmbH
PramonėAviacija
Pirmtakas (-ai)Sächsische Flugzeug-Werke GmbH
Perėmėjas (-ai)Allgemeine Transportanlagen-Gesellschaft GmbH
Įkurta1911 m. kovo mėn.
Įkūrėjas (-ai)Bernhard Meyer
Erich Thiele
Uždaryta1919 m. gruodžio 18 d. (formaliai likviduota)
1928 m. birželio 16 d. (išbraukta iš registro)
Centrinė būstinėVokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija Leipcigas
Svarbiausi darbuotojaiOskar Schmal (generalinis direktorius, 1911-1917)
Kurt Herrmann (generalinis direktorius, 1917-1919)

Deutsche Flugzeug-Werke GmbH, sutrumpintai DFW, buvo vienas didžiausių Vokietijos imperijos lėktuvų gamintojų Pirmojo pasaulinio karo metais. Įmonė buvo įkurta 1911 m. Lindentalyje netoli Leipcigo kaip „Sächsische Flugzeug-Werke“, veiklą nutraukė 1919 m. pabaigoje.

Istorija

redaguoti
 
Deutsche Flugzeug Werke gamykla prie Leipcigo, apie 1920 m.

1911 m. balandžio 16 d. Lindentalyje buvo atidarytas antrasis aerodromas Vokietijoje, kuriame buvo oficialiai leisti motorinių orlaivių skrydžiai (pirmasis – Johanistalio aerodromas netoli Berlyno). Aerodromas buvo tarp dabartinių Leipcigo Lindenthaler Hauptstraße ir An der Hufschmiede gatvių, į pietus nuo senamiesčio centro (Gartenwinkel). Greitai Lindentalyje išsivystė aviacinė veikla – jau 1911 m. spalio 21-22 d. vyko Leipcigo skrydžių dienos (vok. Leipziger Flugtage) – skrydžio nuotolio ir aukščio varžybos. Jose buvo demonstruojamas „Sächsische Flugzeugwerke“ sukurtas biplanas, pilotuojamas Vokietijos aviacijos pionierių Heinricho Oelericho (Heinrich Oelerich) ir Hanso Širmeisterio (Hans Schirrmeister).

 
DFW surinkimo cechas, 1913 m.

1911 m. kovo mėn. Leipcigo leidėjas Bernhardas Mejeris (Bernhard Meyer) ir inžinierius Erichas Tylė (Erich Thiele) įkūrė lėktuvų gamybos įmonę „Sächsische Flugzeug-Werke“. Tų pačių metų lapkritį įmonė buvo pervadinta į „Deutsche Flugzeug-Werke GmbH“. DFW penkeriems metams iš Lindentalio aerodromą valdžiusios įmonės „Lindenthaler Flugplatzverein“ išsinuomojo tris didelius angarus, kuriose gamino orlaivius. Iki 1915 m. į šiaurės vakarus nuo Lindentalio miško (vok. Lindenthaler Tannenwald) buvusiame Radefelder Flur kaime buvo pastatytas administracinis pastatas ir keli namai su butais įmonės darbuotojams. Kaip gamyklos aerodromą DFW naudojo į vakarus nuo Lindentalio miško buvusią Leipcigo garnizono paradų aikštę, ten pat rengdavo ir reklaminius skrydžius.

Vadovaujama Oskaro Šmalio (Oskar Schmal) įmonė savo veiklą pradėjo nuo prancūziškų („Farman“) ir vokiškų („Etrich Taube") orlaivių licencinių kopijų gamybos, bet jau 1913 m. sukūrė pirmą nuosavos konstrukcijos orlaivį DFW-Mars. Pagrindiniu įmonės konstruktoriumi buvo vienas Vokietijos aviacijos pradininkų Heinrichas Oelerichas, vėliau tapęs DFW direktorių tarybos nariu. 1911 m. lapkričio 2 d. jis pasiekė Vokietijos skrydžio trukmės rekordą, su biplanu ore išsilaikęs 3 valandas 39 minutes.

Keletą DFW Taube ir DFW-Mars orlaivių įmonė 1912–1913 m. eksportavo Austriją-Vengriją, Didžiąją Britaniją, Osmanų imperiją; keletas šių orlaivių buvo naudojami Antrajame Balkanų kare.

1911 metais Erichas Tylė atidarė ir įmonės skraidymo mokyklą. Joje skrydžio instruktoriais dirbo tokie žinomi lakūnai kaip Francas Biuchneris (Franz Büchner), Eugenas Vynčiersas (Eugen Wiencziers) ir Heinrichas Oelerichas. 1913 m. DFW skraidymo mokykla gavo nacionaliniams pilotų rengimo centrams skirtą valstybės subsidiją.

1914 m. Bernhardas Mejeris Baltijos jūros pakrantėje esančiame Travemiundės (vok. Travemünde) mieste įkūrė dukterinę įmonę „DFW-Flugzeugwerft Lübeck-Travemünde“, kuri užsiėmė lėktuvų kariniam jūrų laivynui statyba. 1917 m. DFW Austrijoje-Vengrijoje įkūrė savo dukterinę įmonę, kuriai vadovavo inžinieriaus Heinrichas Bieris (Heinrich Bier). 1917 m. balandžio 19 d. mirus Bernhardui Mejeriui, DFW generaliniu direktoriumi tapo jo žentas Kurtas Hermanas (Kurt Herrmann).

1915 m. birželio 15 d. aviacijos įmonės „Jeannin-Flugzeugbau Johannisthal“ pagrindu susiformavęs koncernas „National-Flugzeugwerke (NFW)“ perėmė DFW ir ją pertvarkė į savo antrinę įmonę. Naujoji NFW įmonės būstinė įsikūrė Leipcigo pietiniame priemiestyje Großzschocher. 1917 m. Kaizergrundo (vok. Kaisergrund) miestelyje NFW pastatė naują DFW gamyklą.

1915 m. rugsėjį vadovaujant žymiai aviakonstruktoriui Hermanui Dorneriui (Herman Dorner) DFW sukūrė vieną pirmųjų Vokietijos sunkiųjų bombonešių, tuo metu Vokietijos Imperijos orlaivių klasifikacijos sistemoje (Idflieg) vadintų „didžiaisiais lėktuvais“ (vok. Riesenflugzeug), gamyba. Šis orlaivis, gavęs oficialų indeksą DFW R.I, į orą pakilo 1916 m.

Įmonėje dirbęs kitas žymus konstruktorius Vilis Saberskis-Miusigbrotas (Willi Sabersky-Müssigbrodt) 1916 metais sukūrė labai sėkmingą dvivietį žvalgybinį lėktuvą DFW C.V, kurių bent 7 vnt. naudotojo ir Lietuvos karo aviacija ir bent 1 vnt. kurių atgalinės inžinerijos būdu buvo pagamintas Karo aviacijos dirbtuvėse.

Pagal Versalio taikos sutarties sąlygas 1919 m. gruodžio 18 d. DFW turėjo nutraukti veiklą ir būti likviduota. K. Hermano iniciatyva 1919 m. birželio 16 d. nuo įmonės buvo atskirta nauja, pramonės įrengimus gaminusi kompanija – „Allgemeine Transportanlagen-Gesellschaft“, o apie dešimtmetį tik formaliai egzistavusi „DFW GmbH“ 1928 m. birželio 16 d. buvo išbraukta iš Vokietijos įmonių registro.

DFW orlaiviai

redaguoti
 
DFW Mars: monoplanas ir biplanas
Prieškariniai
redaguoti
 
DFW B.I avarija, Leipcigas, 1915 m.
Neginkluoti žvalgybiniai, mokymosi
redaguoti
 
Eksperimentinis naikintuvas DFW T 28 Floh
 
Sunkusis bombonešis DFW C.II

Literatūra

redaguoti
  •  
    Sąjuninkų kariai prie numušto DFW orlaivio. Kambrė mūšis, 1917 m. lapkritis
    (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Falken-Verlag Sicker, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9.
  • (DE) Peter Kühne, Karsten Stölzel: Sachsenflug und Messecharter. Aus der Geschichte der Leipziger Luftfahrt und des sächsischen Flugzeugbaus. Connewitzer Verlagsbuchhandlung, Leipzig 1999, ISBN 3-928833-41-3, p. 12–14, 17, 20–23.
  • (DE) Peter Kühne: Marseindecker und Riesenflugzeuge – Deutsche Flugzeugwerke GmbH Leipzig. Verlagshaus M & M, Martenshagen 2018.
  • (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. In 127 Vierseitenrissen im Maßstab 1:144. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
  • (DE) Kenneth Munson: Bomber 1914–1919. Orell Füssli Verlag, Zürich (1968).
  • (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918. München 1959.
  • (LT) Gytis Ramoška: Lėktuai pagaminti Kaune, Plieno sparnai Nr. 4.
  • (LT) Gytis Ramoška: Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr. 1, 1992 m.
  • (DE) Wolfram Sturm: Leipzig geht in die Luft. Die Leipziger Luftfahrt von den Anfängen bis zur Gegenwart. Selbstpublikation. Engelsdorfer Verlag, Leipzig 2011, ISBN 978-3-86268-524-0, p. 59–63.