Apie kaimą Lazdijų rajone skaitykite Jezdas (Lazdijai).

Jezdas (pers. يزد = Yazd) – miestas centriniame Irane, oazėje ties Dešte Keviro ir Dešte Luto dykumų sandūra, tarpukalnių slėnyje. Jezdo provincijos sostinė. Virš 430 tūkst. gyventojų. Svarbus transporto mazgas.

Jezdas
يزد
Miesto panorama
Jezdas
Jezdas
31°54′0″ š. pl. 54°22′0″ r. ilg. / 31.90000°š. pl. 54.36667°r. ilg. / 31.90000; 54.36667 (Jezdas)
Laiko juosta: (UTC+3:30)
------ vasaros: (UTC+4:30)
Valstybė Irano vėliava Iranas
Provincija Jezdo provincija
Gyventojų (2005) 433 836
Altitudė 1 216 m
Vikiteka Jezdas

Tekstilės, maisto, elektronikos, kabelių gamybos pramonė. Tradicinė persiškų kilimų gamyba, šilkininkystė ir šilko verpimas, tradicinių konditerinių gaminių gamyba, keramika, juvelyrika. Netoli Jezdo išgaunama polimetalų rūda[1].

Paveldas

redaguoti

Miestas turtingas savo unikalia architektūra. Dėl regiono sausringumo čia įrengta viena didžiausių kanatų (vandentiekio) sistemų pasaulyje. Daugelyje pastatų įrengtos taip vadinamos „vėjo gaudyklės“, tiekiančios vėsesnį orą karštomis dienomis. Jezde išlikę jachčalai – senoviniai kūginiai šaldytuvai, kuriuose buvo saugomas ledas, atgabentas iš kalnų. Jezdas yra Irano zoroastrizmo centras, mieste yra ugnies šventykla kurioje dega amžinoji ugnis nuo pat 470 m.

Svarbiausi Jezdo architektūriniai paminklai: XIV a. Didžioji mečetė su įstabia mozaika ir aukščiausiais šalyje minaretais, Mula Izmailo mečetė, šacho Tahmasbo mečetė, senovinis bazaras, Dovazdeho Imamo (XI a.) ir dar keletas mauzoliejų, XIV a. Šamsijos medresė, vandens muziejus, rūmų, vilų kompleksai.

2017 m. istorinis Jezdo palikimas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Galerija

redaguoti

Istorija

redaguoti

Miestas žinomas nuo Medijos laikų, kuomet vadintas Isačiu. Dabartinį pavadinimą gavo nuo Sasanidų valdovo Jezdegerdo I (V a. pr.). Sasanidų laikais tai buvo zoroastrizmo centras, į kurį dar daugiau šio tikėjimo atstovų persikėlė prasidėjus Persijos islamizacijai. Dėl savo atokios padėties Jezdas išvengė daugelio Persijoje vykusių karų ir neramumų. Miestas buvo Irano sostine valdant Muzafaridams (XIV a.). Tuo metu pastatyta daugelis miesto architektūrinių paminklų.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 178