Svieta krepšėnė čempijuonats
Svieta vīru krepšėnė čempijuonats īr ontrs palē svarboma vīru krepšėnė tornīrs pu Uolėmpėniu žaidīniu.
Svieta čempijuonats vīkst vėinkart ketvėriūs metūs. Anamė žaid rėnktėnės ėš vėsū žemīnu.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Pėrmasā svieta čempijuonats ivīka 1950 metās Argentėnuo. Ėš vėsa jau īr ivīkė̄ 14 čempijuonatu.
1958 metās toriejės vīkt svieta čempijuonats neivīka, nes rengiejē - Čilės respoblėka nespiejė atlėktė vėsū darbū, FIBA tornīro metams nukielė ė ons ivīka 1959 metās. Pu tuo vielē magtīngiausės kuomandas sosėrėnkdava kas ketorė metā, ale pradiejė kėlt nesklondumu so kėtās tornīrās diel sosėmaišiosiu metu ė svieta čempijuonats, toriejis vīktė 1971 metās, ivīka 1970 metās. Nu tuo čiesa ons vėsu laiku tėkslē vīkst vėinkart ketvėriūs metūs.
Daugiausė kartu Svieta čempijuonata rėngė Argentėna ė Brazilėjė - pu do kartos.
Daugiausē čempijuonu tėtolu tor JAV (4 auksa medalios), Jugoslavėjės ė TSRS (pu 3) rėnktėnės.
Svieta čempijuonā
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Metā, kor vīka čempijuonats, šalis - čempijuons
- 1950 Argentėna - Argentėna
- 1954 Brazilėjė - JAV
- 1959 Čilė - Brazilėjė
- 1963 Brazilėjė - Brazilėjė
- 1967 Urugvajos - TSRS
- 1970 Jugoslavėjė - Jugoslavėjė
- 1974 Puerto Riks - TSRS
- 1978 Fėlėpinā - Jugoslavėjė
- 1982 Kolumbėjė - TSRS
- 1986 Ėspanėjė - JAV
- 1990 Argentėna - Jugoslavėjė
- 1994 Kanada - JAV
- 1998 Graikėjė - Jugoslavėjė
- 2002 JAV - Jugoslavėjė
- 2006 Japuonėjė - Ispanėjė
- 2010 Turkėjė - JAV