Pereiti prie turinio

Barsoks

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Barsoks pėivuo

Barsoks aba barsioks (sovalkėitėškā: opšrus, opšrys, luotīnėškā: Meles meles, onglėškā: Badger, vok. Dachs, rus. Барсук, latvėškā: Āpsis) īr medės žvieris, katros muokslėškā prėgol kiauniu šeimā.

Ons gīven mažne vėsuo Euruopuo, skīros tėktās patė šiaurė. Rītūs ėšplėtės lėgė Vuolgas opės.

Anėi gīven vėsuo Lietovuo, bat nie nuognē tonkūs.

Barsoka kālis īr ėšrašīts jouduom ė baltuom drūžiem. Ons sver 8-20 kg; anuo kūna ėlgoms īr 56-90 cm. Kuojės kresnas, kėitas so ėlgās, stėprēs, rausėmō tėnkamās nagās.

Barsokā gīven medies, atkalnie, sīkēs kēsūs, ganīklūs ė nat pėivūs, bat šalep medės. Anėm patėnk tīkoms, vākštiuo naktėis čieso. Žėima mėig žėimas mėigo.

Barsoks jied peliuokos, vombuolės ėr anū kėrmios, kormios, varlės, bat tēpuogi jied ė daug augalū, ont pavaizdas: ougas, vaisios, sieklas, šaknis