Elena Armas Din America experiment in do (1)

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018

Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) Santrauka. Studijoje, kurią sudaro trys dalys-kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas,-analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai. Pagrindiniai žodžiai: mokslo ir technologijų sociologija, veikėjo tinklo teorija, sociologijos didaktika, epistemologinis lūžis.

Eastern Mediterranean Metallurgy in the Second Millennium BC, 2012

As author you are licenced to make up to 50 offprints from it, but beyond that you may not publish it on the World Wide Web until three years from publication (May 2015), unless the site is a limited access intranet (password protected). If you have queries about this please contact the editorial department at Oxbow Books (editorial@ oxbowbooks.com).

2018

Santrauka. Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard'o "naujosios mokslinės dvasios" epistemologija ir H. White'o tropų teorija, kuri suteikė "naujosios mokslinės dvasios" formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio habitus formavimąsi. Pagrindiniai žodžiai: naujoji mokslinė dvasia, nedekartiška epistemologija, tropų teorija, mokslo komunikacija, sociologijos didaktika. On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (2) Abstract. This article further develops the ideas expressed in our previous publication-On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1)-and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of "the new scientific spirit," elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White's theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for "the new scientific spirit." The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors' reflections regarding the formation of their own sociological habitus.

2020

Geodesy and Cartography, 2010

Santrauka. Miesto planų sudarymo reikmėms atramos punktų tinklas tarpukariu Europos valstybėse buvo formuojamas trianguliacijos metodu. Kauno pirmą kartą 1924 m. jis buvo suprojektuotas iš 36 punktų, ksuotas vietovėje ir išmatuotas inž. Z. Bačelio. Sudarytas trianguliacijos tinklas apėmė tuometinę Vilijampolės, Aleksoto, Žaliakalnio, Naujamiesčio ir Žemųjų Šančių teritoriją. Kaunas, tapęs laikinąja sostine, sparčiai augo, dėl to pirmoji trianguliacija netenkino poreikių: dauguma punktų vietovėje nebuvo išsaugoti, miestas dvigubai išsiplėtė, dėl naudotų geodezinių prietaisų nepakankamas buvo punktų tikslumas. Naujas tinklas buvo suprojektuotas taip, kad vienam punktui vidutiniškai tektų vienas kvadratinis kilometras miesto ploto ir būtų užtikrintas įtvirtintų punktų 10 cm ribinis tikslumas. Kauno antrosios trianguliacijos realizavimo nuopelnai priskirtini Kauno savivaldybės Matavimų dalies specialistams-vedėjui J. Deksniui ir jo pavaduotojui J. Ašmonui.

Problemos, 2015

Po karštos vasaros šiek tiek pavėluotai atėjo liūdna žinia: liepos mėnesį netekome ilgamečio „Problemų“ redkolegijos nario, žinomo Baltijos šalių mokslo filosofo ir mokslo organizatoriaus, Tartu universiteto profesoriaus Reino Vihalemmo. [...]

Deeds and Days

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2020

2024

There is a main difference between theories explaining aging as a genetically determined and modulated adaptive phenomenon and theories explaining aging as a non-adaptive phenomenon caused by the accumulation of random degenerative events. In fact, for adaptive theories a genetically determined and modulated program determining aging is indispensable, while for non-adaptive theories such a program cannot exist. However, the evidence supporting the existence of this program appears strong according to the mechanism of the subtelomere-telomere theory of aging with the action of TERRA sequences. This theory was developed in four successive phases: 1) Aging simply caused by limitations in cell duplication; 2) Aging caused by progressive telomere shortening; 3) Aging caused by progressive inhibition of particular hypothetical regulatory sequences in subtelomeric position (r-sequences) determined by progressive telomere shortening; 4) Identification of the r-sequences in the TERRA sequences whose effects are well known and documented. The theories 1 and 2 were untenable because their predictions were contradicted by the evidence. Theory 3 was based, among other things, on the hypothesis of sequences that had to be confirmed by evidence. Phase 4 overcame this difficulty. The mechanism proposed by theory 4 describes a determined and regulated genetically pivotal mechanism of aging, and therefore confirms the hypothesis of aging as an adaptive phenomenon and invalidates the opposite thesis. Among other things, for the validity of the hypothesis of aging as a non-adaptive phenomenon, it would be essential to justify in evolutionary terms: (i) the position of regulatory sequences of great importance for cellular functions in a position where they are inhibited by telomere shortening; (ii) cell senescence which is an oncogenic factor and cannot be explained as a defense against cancer; and (iii) gradual cell senescence which cannot be hypothesized as an anti-cancer defense. Furthermore, the phenomena referred to in points (ii) and (iii) and TERRA sequences inhibition are reversible with appropriate manipulations and this is incompatible with their possible interpretation as a consequence of random degenerative phenomena. Conference Presentation at SIBE / ISBE Congress, Naples 2024, Spetember 8-11