Vilniaus konferencija

Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, Kazimieras Šaulys, Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas Stankevičius, Petras Klimas Vilniaus konferencijoje

Vilniaus konferencijai skrta atminimo lenta

Vilniaus konferencija (arba Lietuvių konferencija) – lietuvių politikų su Vokietijos parama organizuotas lietuvių delegatų suvažiavimas Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18–rugsėjo 22 d., kuris numatė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą bei įkūrė Lietuvos Tarybą.

Konferencija vyko Jono Basanavičiaus gatvėje nr. 13 - teatro pastate.

Organizacinis darbas

1915 metų pabaigoje kaizerinės okupacijos metu beveik visą Lietuvą užėmus vokiečių kariuomenei, sustiprėjo Lietuvos valstybės atstatymo ir nepriklausomybės siekis. Visų partijų ir srovių lietuvių atstovai susispietę Vilniuje į bendrą būrį išrinko iš savo tarpo vykdomąjį komitetą, į kurį įėjo: Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys, kun. J. Stankevičius, Petras Klimas, kurie nusprendė atstovauti lietuvių reikalams ir ginti juos prieš okupacijos valdžią.

Jie atsišaukimais kreipėsi į plačią visuomenę. Be to, buvo sumanyta paleisti žvalgus, kad jie aplankytų Lietuvą. Peliksas Bugailiškis išvyko į Žemaitiją, Pranas Dovydaitis – į šiaurinę Suvalkiją, Petras Klimas – į Dzūkiją. Šiaip ne taip iš vokiečių valdžios pavyko išsirūpinti reikiamus dokumentus, jų galiojimo laikas buvo nuo spalio 13 d. iki lapkričio 30 d.

Komitetas informavo vokiečių okupacinę valdžią apie Lietuvos praeitį bei dabartį ir išdėstė savo nepriklausomybės siekimus. Komitetas, pasitaikius progai, prisidėjo prie „Rusų pavergtųjų tautų Lygos“, jos 1916 m. gegužės mėn. rašte Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentui Vilsonui pridėjo savo atskirą pareiškimą, kurį pasirašė: Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Dogelis, Aleksandras Stulginskis, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis ir Petras Klimas.

1917 m. lietuvių politinio centro okupuotoje Lietuvoje veikla sulaukė tam tikro Vokietijos paskatinimo ir paramos. Rusijoje nuvertus caro valdžios režimą, Vokietija buvo priversta labiau atsižvelgti į okupuotų kraštų tautų norus. Todėl jau 1917 m. gegužės pabaigoje Vokietijos karinės ir civilinės valdžios atstovai numatė steigti lietuvių patikėtinių tarybą. Lietuvių politikai išsireikalavo, kad taryba būtų steigiama sušauktoje lietuvių atstovų konferencijoje. Konferencijai organizuoti Vilniaus lietuvių grupė sukvietė Organizacinį Komitetą.

Šio Komiteto posėdžiuose 1917 m. rugpjūčio 1–4 d. dalyvavo 16 žmonių iš provincijos ir 5 – iš Vilniaus (kun. Stankevičius, S. Kairys, J. Šaulys, A. Smetona, P. Klimas). Organizacinis Komitetas priėmė ištisą eilę rezoliucijų, sudarė konferencijos narių sąrašus: po 3–5 nuo kiekvienos apskrities (apskričių tada buvo 33). Buvo atsižvelgiama, kad konferencijoje dalyvautų atstovai nuo visų luomų, srovių ir partijų. Tikrų rinkimų okupacijos sąlygomis suorganizuoti nebuvo galima, patikimi asmenys buvo parinkti ir pakviesti pagal parapijas. Dalyvauti konferencijoje galėjo tik lietuviai ar save laiką lietuviais. Vilniaus konferencija tad buvo tik lietuvių kviestinis suvažiavimas. Į konferenciją buvo sukviesta 264 žmonės, atvyko 214. Posėdžiai vyko nuo rugsėjo 18 ligi 22 d. už uždarų durų, nedalyvaujant jokiam okupacinės valdžios atstovui. Rezoliucijos buvo priimtos beveik vienbalsiai.

Vilniaus konferencijos nutarimai

• Išrinkti 20–ties žmonių valdančią tarybą.
• Atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
• Sostinę įkurti Vilniuje.
• Tolimesnę valstybės ateitį svarstyti Steigiamajame Seime.
• Lietuva užmegs ryšius su Vokietija.

Pirmoji politinė rezoliucija

„Kad Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, prisilaikant etnografinių sienų, su ekonomijos reiklaujamais korektyvais. Mažumoms garantuojamos kultūros teisės. Vilniuje sušaukta Konstituanta (seimas) turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis“.

Lietuvos Tarybos rinkimai

Svarbiausias konferencijos darbas – buvo sudarytas vykdomasis organas – Lietuvos Taryba. Į ją buvo išrinkta 20 žmonių:

• 1. Jonas Basanavičius, gydytojas, 66 m. amžiaus, nepartinis,
• 2. Saliamonas Banaitis, spaustuvininkas, 51 m. amžiaus, krikščionis demokratas,
• 3. Mykolas Biržiška, bajoras, teisininkas, 35 m. , tada dar socialdemokratas,
• 4. Kazys Bizauskas, studentas teisininkas, 24 m., krikščionis demokratas,
• 5. Pranas Dovydaitis, teisininkas, 31 m., krikščionis demokratas,
• 6. Steponas Kairys, inžinierius, 40 m., socialdemokratas,
• 7. Petras Klimas, teisininkas, 26 m., nepartinis,
• 8. Donatas Malinauskas, bajoras, agronomas, 48 m., nepartinis,
• 9. Vladas Mironas, kunigas, 37 m., tautininkas,
• 10. Stanislovas Narutavičius, bajoras, teisininkas, 56 m., nepartinis,
• 11. Alfonsas Petrulis, kunigas, 44 m., krikščionis demokratas,
• 12. Antanas Smetona, teisininkas, 43 m., tautininkas,
• 13. Jonas Smilgevičius, valstietis, 46 m., nepartinis,
• 14. Justinas Staugaitis, kunigas, 31 m., krikščionis demokratas,
• 15. Aleksandras Stulginskis, agronomas, 32 m., krikščionis demokratas,
• 16. dr. Jurgis Šaulys , ekonomistas, 38., nepartinis,
• 17. Kazimieras Šaulys, kunigas, 45 m., krikščionis demokratas,
• 18. Jokūbas Šernas, teisininkas, 29 m., nepartinis,
• 19. Jonas Vailokaitis, bankininkas, 31 m., krikščionis demokratas,
• 20. Jonas Vileišis, teisininkas, 45 m., liaudininkas.
• Rezervuota vietų tautinėms mažumoms.

Prezidiumas

Konferencija savo darbą pabaigė 1917 m. rugsėjo 22 d. Taryba išsirinko Prezidiumą iš 5 asmenų:

• Antanas Smetona, pirmininkas, gavo 19 balsų,
• Steponas Kairys, pirmasis vicepirmininkas – 19 balsų,
• Vladas Mironas antrasis vicepirmininkas – 13 balsų,
• Jurgis Šaulys, pirmasis sekretorius – 19 balsų,
• Petras Klimas, antrasis sekretorius – 11 balsų.

Nuorodos

• Sąrašas:Vilniaus konferencijos dalyviai