Pereiti prie turinio

Vickers Vulcan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vickers Vulcan
Tipas Avialaineris
Gamintojas Vickers
Kūrėjas Reginald Kirshaw Pierson
Gamybos metai 1922-1925 m.
Pirmas skrydis 1922 m. balandis
Baigtas naudoti 1928 m. liepos mėn.
Pagrindiniai naudotojai Instone Air Line, Imperial Airways
Pagaminta vnt. 8
Vieneto kaina £ 3700 (1922 m.)
193500 € (2023 m. kovo mėn. kainomis

Vickers Vulcan – XX a. trečiame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos įmonės „Vickers Limited" karinio bombonešio pagrindu sukurtas vienmotoris biplanas, 6-8 keleiviams skirtas avialaineris. Dėl savo gremėzdiškos formos ir prastų skrydžio savybių šis lėktuvas gavo pravardę „Skraidanti kiaulė" (angl. „Flying Pig“).

„Vickers Vulcan“ konstruktorius Redžinaldas (Reksas) Pirsonas (angl. Reginald Kirshaw Pierson) kūrė dvimotorio „Vimy Commercial" pagrindu. Pastarasis lėktuvas, savo ruožtu, buvo I Pasaulinio karo meto medinės konstrukcijos bombonešio „Vicker Vimy" civilinė modifikacija (kituose šaltiniuose minimas ir bendrumas su "Vickers Vernon").[1] Lyginant su originalu, buvo pertvarkytas - praplatintas ir paaukštintas fiuzeliažas, jo priekyje sumontuotas toks pats kaip pirmtake naudotas variklis „Rolls-Royce Eagle VIII". Variklio tiekėju buvo ne gamintojas, o „Aircraft Disposal Co." (Airdisco)[1] - įmonė tarpininkė, pardavinėjusi valstybės karo atsargas. Taip išnaudojant egzistuojančius bombonešių gamybos pajėgumus ir perteklines variklius atsargas, buvo siekiama sumažinti gamybos,[2] o naudojant tik vieną variklį – ir eksploatacinius kaštus.

„Vulcan“ buvo biplanas su ovalo formos didelio skersmens fiuzeliažu, kuris visiškai užėmė tarpą tarp vienodo dydžio sparnų. Fiuzeliažo šonuose buvo įrengti didelii langai, užtikrinę puikų vaizdą keleiviams. Piloto kabina buvo atvira, įrengta lėktuvo priekyje virš variklio skyriaus. Važiuoklė – tradicinė, triratė, fiksuota. Uodega buvo paveldėta iš pirmtako, biplano tipo.

„Vulcan“ pasirodė sunkesnis nei buvo projektuotas, todėl jam numatytas variklis buvo per silpnas. Į paskutinius du pagamintus šio tipo orlaivius buvo sumontuoti galingesni varikliai „Napier Lion", tačiau tai tik nežymiai pagerino charakteristikas.

Fiuzeliažo schema. Žurnalas "Les Ailes", 1922 m. liepos d.

Pirmasis prototipo skrydis įvyko 1922 m. gegužės mėn. Lėktuvą Bruklendų (angl. Brooklands, Sario (angl. Surrey) grafystė) aerodrome išbandė kompanijos pilotas S. Kokerelis (angl. S. Cockerell). Užsakymą dar orlaivio projektavimo stadijoje pateikusiai[1] aviakompanijai „Instone Air Line“ pirmasis orlaivis buvo pristatytas 1922 m. gegužės 30 d. ir birželio 1 d. atliko pirmą komercinį reisą maršrutu Londonas - Paryžius, nors vėliau dažniausiai buvo naudojamas reisams į Briuselį. Tais pačiais metais užsakovui buvo pateiktas antrasis lėktuvas (Nr. G-EBDH) ir pirmasis krovininis jo variantas (Nr. G-EBEA). Krovininis variantas netenkino užsakovo ir buvo perdarytas į keleivinį. Jau pradėto gaminti antrojo krovininio lėktuvo (Nr. G-EBEM) užskaymą „Instone Air Line“ atšaukė. Su šiuo lėktuvu Vickers" dalyvavo 1922 m. „King’s Cup Air Race" lenktynėse. 1926 m. jį įsigijo verslininkas leslis Hamiltonas (angl. Leslie Hamilton) ir naudojo pervežimams Italijoje. 1924 m. vykdant valstybės inicijuotą D. Britanijos aviakompanijų sujugnimą, visi „Instone Air Line“ lėktuvai atiteko jos įpėdinei „Imperial Airways“.

Vickers Vulcan Type 74 Nr. G-EBLB. Šis lėktuvas sudužo 1928 m. rugpjūčio mėn.

Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“ atsisakė įsigyti du užsakytus lėktuvus po to, kai pirmasis pateiktas aparatas karštame Australijos klimate (bandymų metu temperatūra siekė apie 40 C) parodė prastesnius nei sutartimi garantuoti skrydžio parametrai, nepaisant to, kad „Vickers" savo sąskaita buvo atsuntusi orlaivį bandymams.[3]

Dėl šios priežasties „Vickers" pamėgino modifikuoti orlaivį. Modernizacija apėmė galingesnio variklio – Napier Lion" naudojimą. Taip buvo modernizuoti du paskutiniai serijiniai orlaiviai, gavę naują pavadinimą – Type 74".[4] Du šios modifikacijos lėktuvai (Nr. G-EBFC ir G-EBLB) 1924 m. gruodžio ir 1925 m. gegužės mėn. buvo pristatyti „Imperial Airways“.[1]

1922 m. spalio 30 d. Vickers" kariuomenei pasiūlė krovininę lėktuvo versija, varomą galingsniu, 360 AG galios varikliu Rolls-Royce Eagle IX" (Type 63"). Britanijos aviacijos ministerijai neparodžius susidomėjimo šis lėktuvas buvo pertvarkytas į keleivinį ir parduotas „Imperial Airways“.[4]

Iš viso iki 1925 m. buvo pagamintos aštuonios mašinos, dar vieno orlaivio gamyba nebuvo baigta. Dauguma jų buvo eksploatuojamos tik labai trumpai, dvi buvo sudužytos avarijose. Paskutinis šio tipo orlaivis sudužo 1928 m. liepos mėn.

Schema ir skerspjūvis
Type 61
pradinis serijinis modelis, varomas „Rolls-Royce Eagle VIII", pastatyti 5 vnt.
Type 63
krovininė versija „Type 61" pagrindu, pastatytas 1 vnt.
Type 74
keleivinis orlaivis, varomas „Napier Lion", pastatyti 2 vnt.

Suprojektuoti, bet nepastatyti variantai:

Type 68
Skrydžiams kolonijose skirtas variantas
Type 86
Pilnai metalinės konstrukcijos lėktuvas, vromas aromas „Rolls-Royce Eagle VIII"
Aviakompanijos „Qantas“ atmestas „Vickers Vulcan Type 61“ Nr. G-EBET
  1. G-EBLL „Type 61", pavadinimas „City of Antwerp“ – prototipas, pirmasis skrydis 1922 m. balandžio mėn. Birželio mėn. pateiktias „Instone Air Line“, vėliau perduotas „Imperial Airways“. Nurašytas 1924 m. gegužės mėn.
  2. „Vickers Vulcan“ Nr. G-EBEM
    G-EBDH, „Type 61", – 1922 m. liepos mėn. pateiktias „Instone Air Line“, po avarijos grąžintas „Vickers", nurašytas 1923 m.
  3. G-EBEA, „Type 61" „City of Briussels“– 1922 m. liepos mėn. pateiktias „Instone Air Line“, po avarijos grąžintas „Vickers", nurašytas 1923 m.
  4. G-EBEK, „Type 63" – 1922 m. lapkritį pateiktas Aviacijos ministerijai kaip krovininė versija (su Eagle IX varikliais). 1925 m. perdarytas į keleivinį lėktuvą, iki 1926 m. naudotas „Imperial Airways".
  5. G-EBEM, „Type 61" – pagamintas 1922 m. rugsėjį. Su juo 1922 m. rugsėjį įmonės-gamintojos savininkas ir parlamento narys Duglas Vikersas (angl. Douglas Vickers), „King’s Cup Air Race" lenktynėse užėmė septintą vietą. Lėktuvas 1926 m. gegužės mėn. sudužo prie Italijos krantų.
  6. G-EBES, „Type 61" – skirtas „Qantas", gamyba nebaigta.
  7. G-EBET, „Type 61" – 1922 m. lapkričio mėn. pateiktas „Qantas", grąžintas, tolimesnis likimas nežinomas.
  8. G-EBFC, „Type 74" – pagamintas 1923 m. sausį, su juo D. Vikersas nesėkmingai dalyvavo 1923 m. „King’s Cup Air Race" lenktynėse. 1925 m. parduotas „Imperial Airways", nurašytas 1927 m.
  9. G-EBLB, „Type 74" – 1925 m. gegužės 13 d. pateiktas, „Imperial Airways". 1928 m. liepos mėn. sudužo bendymo skrydžio metu netoli Purli (angl. Purley, šalia Londono Kroidono oro uosto). Po šios avarijos keleivių vežimui „Vulcan“ nebuvo naudojami.

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Duomenys iš: Andrews, C.F. , Morgan, E.B., Vickers Aircraft since 1908

Rodiklis „Vulcan Type 61“ „Vulcan Type 61“ „Vulcan Type 74“
Įgula 1
Keleivių 6-8
Ilgis 11,58 m
Sparno mojis 14,94 m
Aukštis 4,34 m
Svoris tuščio 4400 svarų (1996 kg)
kilimo 6150 svarų (2786 kg) 6750 svarų (3062 kg)
Greitis maksimalus 105 mylios per val. (169 km/h)[1] 112 mylios per val. (180 km/h)
kreiserinis
smukos
kilimo 2,5 m/s
Kilimo laikas Į 5000 pėdų (1500 m) 13 min., deklaruotas gamntojo

20 min., faktinis, nustatytas bandymų Australijoje metu[3]

Skrydžio lubos 3200 m (3570 m)[5]
Skrydžio nuotolis 580 km (310 jūrmylių) 740 km (400 jūrmylių) 690 km[5]
Jėgainė vienas 12 cilindrų 224 kW (300 AG) galios „V12" tipo vidaus degimo variklis „Rolls-Royce Eagle VII" vienas 12 cilindrų 268 kW (360 AG) galios „V12" tipo vidaus degimo variklis „Rolls-Royce Eagle IX" vienas 12 cilindrų 336 kW (457 AG) galios „W12" tipo vidaus degimo variklis „Napier Lion"
Pagaminta vnt. 5 ir 1 nebaigtas 1 2
  • (RU) Vulcan // Уголок неба, http://www.airwar.ru.
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Vickers Vulcan - An eight passenger commercial transport biplane that met with limited success in service. BAe Systems.
  2. Vickers 61 Vulcan. 1922 // Virtual Aircraft Museum
  3. 3,0 3,1 The Department & the Vickers Vulcan // Qantas Rising: The Autobiography of the Flying Fysh by Sir Hudson Fysh, Angus & Robertson, Sydney, 1965.
  4. 4,0 4,1 Achille Boroli, Adolfo Boroli, L’Aviazione (Vol.12), Novara, Istituto Geografico De Agostini, 1983, pp. p.192.
  5. 5,0 5,1 Vulcan // Уголок неба, http://www.airwar.ru.